- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisingumo ministerija skelbs naują kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus (EŽTT) atranką.
Birželį Lietuvos pateiktas kandidatų į EŽTT teisėjus sąrašas negavo teigiamo įvertinimo iš Europos Tarybos patariamojo komiteto.
Lietuvai buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę tobulinti atrankos procedūrą ir jos viešinimą, taip labiau atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl kandidatų į EŽTT teisėjus atrankos.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, ministerija, įvertinusi patariamojo komiteto nuomonę ir laikydamasi gerosios praktikos, ketina patobulinti kandidatų į teisėjus atrankos tvarką ir skelbti naują viešą konkursą.
„Esu tikra, kad turime puikių teisininkų, kuriais galime didžiuotis. Tikiuosi, kad nauja atranka taps ir nauja galimybe dar daugiau kompetentingų asmenų kandidatuoti į teisėjo poziciją Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris turį ypatingą reikšmę žmogaus teisių užtikrinimo procese“, – penktadienį paskelbtame pranešime pabrėžia ministrė.
Pagal susiklosčiusią gerąją praktiką Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, kuri iš trijų kandidatų atrenka ir balsų dauguma skiria į teisėjus, turėtų būti teikiamas patariamojo komiteto teigiamai įvertintas sąrašas.
Visi valstybės sudarytame sąraše esantys kandidatai turi atitikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 21 straipsnyje ir patariamojo komiteto gairėse bei jo veiklos ataskaitose nurodytiems tinkamumo eiti teisėjo pareigas ir profesinius kriterijus.
Šių metų pavasarį vykusioje atrankoje į EŽTT dalyvavo šeši kandidatai. Trijų atrinktų kandidatų į EŽTT teisėjus sąrašas buvo pateiktas Europos Tarybos patariamojo komiteto vertinimui.
Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, teisėjus nuo kiekvienos valstybės renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia atitinkama valstybė.
Prezidentas Gitanas Nausėda į EŽTT teikė tris Vyriausybės pasiūlytus kandidatus – Mykolo Romerio universiteto profesorę Lyrą Jakulevičienę, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Aistę Račkauskaitę-Burneikienę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Gediminą Sagatį.
EŽTT yra įkurtas 1950 metais pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teisme yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių-konvencijos dalyvių, tačiau teisėjai dirba savo vardu, jie savo šaliai neatstovauja, veikloje yra nepriklausomi ir nešališki.
Teisėjus Parlamentinė Asamblėja renka devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.
EŽTT teisėju nuo Lietuvos nuo 1994 metų birželio mėnesio iki 2004 metų, dvi kadencijas, buvo Pranas Kūris, nuo 2004 metų lapkričio – Danutė Jočienė, o nuo 2013 metų – E. Kūris.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi pataisų dėl neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo, kurį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui. ...
-
M. Garbačiauskaitė-Budrienė paskelbė vėl dalyvausianti LRT vadovo rinkimuose2
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį paskelbė pateikusi paraišką dar kartą siekti antros kadencijos nacionalinio transliuotojo vadovo pareigose. ...
-
Grupė parlamentarų lytiškumo ugdymą siūlo integruoti į tikybos ir etikos pamokas3
Šalyje kilus diskusijoms dėl lytiškumo ugdymo nuo šio rugsėjo mokyklose startavusioje gyvenimo įgūdžių programoje, kelios dešimtys opozicijos parlamentarų pasiūlė lytiškumo ugdymą integruoti į tikybos ar etikos pam...
-
Vilniaus rajone surengtos pratybos: ruošiamasi pagal blogiausią suprojektuotą scenarijų1
Vilniaus rajone ketvirtadienį surengtos valstybinio lygio civilinės saugos pratybos, skirtos patikrinti institucijų reakcijai į galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje (AE). ...
-
Iš Čikagos į Lietuvą pargabenti J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai3
Iš Čikagos Jungtinėse Valstijose į Lietuvą ketvirtadienį pargabenti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pal...
-
Dėl priedangų ir slėptuvių Lietuvoje – bėdos: neaišku, kaip jas įrengti26
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje išsikeltas tikslas pasirūpinti, kad lietuviai turėtų, kur slėptis krizės atveju. Bet įmonės sako vis dar negalinčios įrenginėti priedangų ar slėptuvių žmonėms, nes Aplinkos ministerija jau metus ...
-
Neišsigąskite: Kauno rajone vyks šaulių ir specialiųjų tarnybų pratybos15
Šeštadienį įvairiose Kauno rajono seniūnijose vyks šaulių pratybos „Kauno rajono Tauras 2023“, kurių metu bus tikrinamas ekstremaliųjų situacijų plano efektyvumas. Pratybų metu šaudmenys naudojami nebus, tačiau...
-
Apie 50 pareigūnų prie Seimo protestavo prieš VST reformą: daromės panašūs į šaškes8
Maždaug pusšimtis pareigūnų prie Seimo ketvirtadienį surengė protesto akciją prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planus Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie Policijos departamento. ...
-
Policijos departamentas: VST pokyčiai būtini norint sustiprinti viešąjį saugumą4
Viešosios saugumo tarnybos (VST) integravimas į Lietuvos policijos sudėtį ženkliai sustiprintų viešojo saugumo situaciją šalyje, teigia Policijos departamentas. ...
-
Profsąjunga kritikuoja siekį VST prijungti prie policijos, piktinasi reforma „už nugaros“1
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siekį Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie Policijos departamento ir piktinasi, jog pokyčiai įgyvendinami „už nugaros“. ...