Birželį Lietuvos pateiktas kandidatų į EŽTT teisėjus sąrašas negavo teigiamo įvertinimo iš Europos Tarybos patariamojo komiteto. 

Lietuvai buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę tobulinti atrankos procedūrą ir jos viešinimą, taip labiau atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl kandidatų į EŽTT teisėjus atrankos.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, ministerija, įvertinusi patariamojo komiteto nuomonę ir laikydamasi gerosios praktikos, ketina patobulinti kandidatų į teisėjus atrankos tvarką ir skelbti naują viešą konkursą.

„Esu tikra, kad turime puikių teisininkų, kuriais galime didžiuotis. Tikiuosi, kad nauja atranka taps ir nauja galimybe dar daugiau kompetentingų asmenų kandidatuoti į teisėjo poziciją Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris turį ypatingą reikšmę žmogaus teisių užtikrinimo procese“, – penktadienį paskelbtame pranešime pabrėžia ministrė.

Pagal susiklosčiusią gerąją praktiką Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, kuri iš trijų kandidatų atrenka ir balsų dauguma skiria į teisėjus, turėtų būti teikiamas patariamojo komiteto teigiamai įvertintas sąrašas.

Visi valstybės sudarytame sąraše esantys kandidatai turi atitikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 21 straipsnyje ir patariamojo komiteto gairėse bei jo veiklos ataskaitose nurodytiems tinkamumo eiti teisėjo pareigas ir profesinius kriterijus.

Šių metų pavasarį vykusioje atrankoje į EŽTT dalyvavo šeši kandidatai. Trijų atrinktų kandidatų į EŽTT teisėjus sąrašas buvo pateiktas Europos Tarybos patariamojo komiteto vertinimui.

Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, teisėjus nuo kiekvienos valstybės renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia atitinkama valstybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda į EŽTT teikė tris Vyriausybės pasiūlytus kandidatus – Mykolo Romerio universiteto profesorę Lyrą Jakulevičienę, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Aistę Račkauskaitę-Burneikienę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Gediminą Sagatį.

EŽTT yra įkurtas 1950 metais pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teisme yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių-konvencijos dalyvių, tačiau teisėjai dirba savo vardu, jie savo šaliai neatstovauja, veikloje yra nepriklausomi ir nešališki.

Teisėjus Parlamentinė Asamblėja renka devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.

EŽTT teisėju nuo Lietuvos nuo 1994 metų birželio mėnesio iki 2004 metų, dvi kadencijas, buvo Pranas Kūris, nuo 2004 metų lapkričio – Danutė Jočienė, o nuo 2013 metų – E. Kūris.