Lietuva yra tarp daugiausia kelio ženklų turinčių šalių: ar dėl to eismas bus saugesnis?

– Kas pasiskaitys, pritaikys reikalavimus savo vairavimui, tikėtina, kad jie iš tikrųjų taps naudingi. Tiems, kurie ignoruoja ir susiduria su problemomis eisme, žinoma, tai bus dar viena nepasitenkinimo vieta. 

– Ką reikėtų žinoti apie eismo pakeitimus?

– Keičiasi mūsų gyvenimas, transporto priemonės, įpročiai. Atsiranda įvairių teisinių kolizijų, kurias siekiame taisyklėmis ir įstatymais koreguoti. Eismas yra labai apibrėžtas dalykas.

– Kaip dažnai kitur Europoje keičiasi kelio ženklai? Ar tai bus susiję tik su elektriniais paspirtukais?

– Greičio mažinimas centrinėse eismo zonose. Ne vienas miestas Europoje tai įsivedęs. Tam tikrų modifikacijų reikalavimuose atsiranda. Vairuotojai, eismo dalyviai  nori, kad pakeitimų būtų kuo mažiau, kad visą laiką galiotų taisyklės, kurias išmoko ir įsisavino. Tačiau atsiranda naujų transporto priemonių, tai lemia, kad reikia taikyti, adaptuoti taisykles, nes tikslas yra judėti saugiai.

– Vienas iš pakitimų apims važiavimą A juosta. Ar kelio ženklas bus visiems suprantamas ir patogus?

– Kai atsiranda dubliavimas ar keletas patikslinimų, kelių rūšių A juosta, tai aiškios žinutės nesuteikia. Eisme labai svarbu, kad būtų logiška. Kad pamačius simbolį, ženklą, viskas būtų aišku ir nekiltų klausimų. Jei ženklai bus aiškūs ir jų nebus per daug, tai turėtų turėti prasmę ir įgauti teigiamą efektą. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip jums atrodo, ar ženklinimo nebus per daug? Ženkle gali atsirasti net penkių transporto priemonių žymėjimas.

– Žmogus apskritai pagal savo galimybes vienu metu gali penkis ar šešis veiksmus apdoroti. Šiuo atveju, jei reikėtų įvertinti, apmąstyti ir suprastai, ar tai taikoma tau, priartėjame prie ribos. Ženklus reikia sukabinti, prižiūrėti, juo labiau jei tai horizontalusis ženklinimas. Po žiemos jis nudyla. Atsiranda niuansų ir trūkumų.

– Ką daryti užsieniečiui?

Reikia džiaugtis, kad automobiliams dar leidžiama ten važiuoti, nes ilgainiui to tikriausiai nebeliks.

– Praktiškas patarimas – daryti, kaip kiti daro. Atvažiavus į kitą valstybę atsakomybę turi prisiimti vairuotojas. Važiuojant su kemperiu prieš tai pasitikslinti. Nes tai jau kitokio pobūdžio transporto priemonė, todėl jai gali galioti papildomi reikalavimai.

– Ar neturėtų visoje Europoje būti gana bendri kelio ženklai? Įvažiavus į mažą valstybę, tokią kaip Lietuva, atsiranda ženklų, kurių nėra niekur kitur.

– Pagrindiniai ženklai, kuriuos numato Signalų konvencija, išlikę. Gal skiriasi atspalviai, siluetai. Atsiranda niuansų ir valstybė nusprendžia, kad apribos paspirtukų, elektrinių paspirtukų eismą, įsives lėtojo greičio gatves. Tai nėra pagrindas keisti fundamentalius dalykus, bet svarbu, kad išliktų simbolikos logika.

– Ar šie pakeitimai atitinka pagrindines Signalų konvencijos taisykles?

– Manau, taip. Yra keletas, kurie tik patikslina, norint išvengti tolesnių teisinių niuansų. Kai kurie ir dabar vykdomi, jų laikomasi, tik jie nebuvo įforminti.

– Vienas iš pakeitimų apims ir lėtojo eismo gatves. Dviračiai ir kitos priemonės turės didesnę pirmenybę. Tai rodo besikeičiantį mūsų gyvenimą?

– Tai duoklė tvariam ir darniam judėjimui. Turime suprasti, kad miesto centrinės dalys jau nebus patrauklios automobilių eismui, gatvės nebebus platesnės, nedaugės sankryžų. Atsiras zonų, kur prioritetas teikiamas pėstiesiems, dviratininkams. Reikia džiaugtis, kad automobiliams dar leidžiama ten važiuoti, nes ilgainiui to tikriausiai nebeliks. Automobilis turi duoti pirmenybę dviratininkams, pėstiesiems, nes tai yra jų zona. 

– Ar esate tikras, kad pavyks išvengti nesklandumų?

– Gali būti visko. Jei bus aiški žinutė eismo dalyviui, bus ženklinimas, ištransliuota informacija, manau, turėtų suveikti. Kelias turėtų kalbėti pats apie save, t. y. jei vairuotojas pamato siaurą gatvę, kurioje šalia pėstieji ir dviratininkai, – tai svetima vieta automobiliui, todėl turi taikstytis prie eismo dalyvių, važiuoti minimaliu greičiu.