Apie tokį įsipareigojimą sąjungininkus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė informavo Briuselyje, dalyvaudama Ramšteino grupės susitikime.

Kaip BNS nurodė D. Šakalienė, 20 mln. eurų bus skirta amunicijai, dar 7 mln. eurų – trumpo nuotolio elektroninio kovos priemonėms, šias įsigyjant iš Lietuvos gynybos pramonės įmonių, o likę 3 mln. eurų – NATO Saugumo paramos ir mokymo misijai.

„Ukraina turi būti pajėgi gintis. Vasaros laikotarpis gali būti itin sudėtingas, todėl paramą turime suteikti ne „vėliau“, o „anksčiau“. Bendra šiandien Ramšteino grupės susitikime deklaruota parama Ukrainai – 21 milijardas eurų“, – pranešime sakė ministrė.

Pasak jos, svarbiausia Ukrainos saugumo garantija – šios šalies kariuomenės gebėjimas kovoti, ginkluotųjų pajėgų pajėgumas.

D. Šakalienė Briuselyje dalyvavo ir trisdešimt šalių vienijančios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime.

„Norinčiųjų koalicijos“ tikslas – suteikti Ukrainai ugnies nutraukimo atveju saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą. Šiuo metu koalicijos dalyvių skaičius bei kontribucijų lygmuo, galimas veikimo mandatas ir reagavimo į ugnies nutraukimo pažeidimą opcijos intensyviai svarstomos tiek kariniu, tiek politiniu lygiu.

Lietuvos deklaruotų įsipareigojimų Ukrainai vertė 2025-aisiais siekia 110 mln. eurų. Pasak D. Šakalienės, galiausiai ši suma šiais metais turėtų pasiekti 200 mln. eurų.

„Tai užtikrinimas, kad Rusija neturėtų jokių iliuzijų dėl galimybės žengti toliau. Ar įmanomas tvarus ugnies nutraukimo susitarimas? Rusija iki šiol nė karto nesilaikė jokių susitarimų, todėl negalime puoselėti iliuzijų, turime būti pasirengę visiems scenarijams. Be to, koalicija turi atsakyti ir į klausimus koks konkrečiai bus mūsų mandatas Ukrainoje, kurios valstybės ir kokius pajėgumus suteiks, koks bus atsakas kai Rusija pažeis ugnies nutraukimo susitarimą“, – sakė D. Šakalienė.

Europos pareigūnai teigia, kad iki šiol maždaug šešios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Baltijos šalis, pareiškė galinčios skirti savo karius į Ukrainą.

BNS rašė, jog kovą prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva tą būtų pasirengusi daryti tik drauge su kitomis partnerėmis.

Pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos sąjungininkai, besistengiantys parengti kokį nors planą, yra ta, kad jie iš esmės nežino apie Jungtinių Valstijų (JAV) ir Rusijos derybų procesą siekiant sustabdyti kovas.

Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija surengė kelis derybų etapus su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, tikėdamasi, kad pavyks sustabdyti kovas, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nesulaukė.

Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš trejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, JAV skyrė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos Ukrainai, tačiau nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios apie naują paketą Kyjivui paskelbta nebuvo.