Lietuva ruošiasi: COVID-19 pandemija artėjantį sezoną vėl grįš?

– ES agentūra, kuri atsakinga už grėsmių vertinimą, neseniai paskelbė grėsmių vertinimo ataskaitą, kurioje įvardijo pagrindines tris grėsmes – vadinamieji patogenai ir įvairūs virusai, tarp jų ir COVID-19 sukėlėjas, taip pat cheminės, radiologinės ir branduolinės grėsmės, trečioji grupė – atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, t. y. antibiotikams.

– Kodėl pirmiausia išskiriami patogenai? Ar tai rodo, kad po vienos pandemijos iškart ruošiamės kitai?

– Patogenai vertinti dėl COVID-19 grėsmės ir pasaulinės pandemijos, kuri vyko ir, yra tikimybė, kad artėjantį sezoną vėl pakils. Ši grėsmė įvardyta kaip didžiausia tikimybė. Visos grėsmės vertintos pagal tikimybę, kad tai įvyks, ir pagal padarinius. Kalbant apie COVID-19, matome, kad padariniai gana reikšmingi ir dideli, nes daug žmonių hospitalizuojami, daug mirčių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip išmokome pandemijos pamokas?

– Šiuo metu vyksta pasirengimas ir dalis priemonių aktyvuojamos naujam sezonui. Yra parengta nauja vakcinacijos strategija, nustatytos naujos tikslinės grupės, kam būtų skiriama stiprinamoji vakcinos dozė. Gauta iš EK parama sekoskaitos tyrimams. Taip pat integruoti gripo, COVID-19 ir ūmių virusinių respiratorinių ligų epidemiologinės priežiūros paruošti algoritmai, nustatyti kriterijai, kada būtų skelbiama pandemija ir karantinas. Nustatytos preliminarios priemonės, kokios būtų įgyvendinamos, jei būtų paskelbtas karantinas ir epidemija. Tikslinamos ir atnaujinamos informacinės sistemos. Visos pandemijos bangos tikrai mus išmokė atsakingai reaguoti.

– Kaip Lietuva pasiruošusi cheminėms ir branduolinėms grėsmėms?

– Aktualiausios – branduolinės grėsmės. Kalbant apie branduolinės avarijos grėsmę, tyrėme net Vyriausybės patvirtintą specialų planą, pasirengimą branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje. Turime kalio jodido tablečių, kurios apsaugo skydliaukę. Esame išdaliję 1 mln. 100 km esantiems gyventojams. Birželio 20 d. vyko funkcinės pratybos, kuriose dalyvavo visos savivaldybės, kurios pakliūva į 100 km zoną. Visos priemonės nuolatos atnaujinamos.

– Kaip pasirengusios mūsų ligoninės?

– Šiuo metu, kai vyko pratybos, dalyvavo ir ligoninės, greitoji medicinos pagalba. Buvo aktyvuotos mobilios psichologinių krizių komandos, psichologai vyko susitikti su pacientais-statistais. Taip pat vertinamas sveikatos įstaigų pasirengimas kiekvienais metais. Ekstremalių sveikatai situacijų centras vertina, kaip pasirengusios asmens sveikatos įstaigos, teikia rekomendacijų.

– Kaip kovoti, jei organizmai prisitaikė prie vaistų? Ar pasaulyje yra pavyzdžių, kur matytume progresą?

– Tai didžiulė problema visame pasaulyje. Žmonės per daug vartoja antibiotikų. Gerai, kad Lietuvoje antibiotikai – receptiniai vaistai, jų paprastai nenusipirksi. Šiuo metu turime specialių priemonių planą antimikrobiniam atsparumui didinti. Skirtos papildomos lėšos iš ES struktūrinių fondų, bus parengtas modelis, kaip reikėtų reaguoti į antimikrobinio atsparumo situaciją. Labai svarbu vykdyti stebėseną, informuoti žmones ir medikus, skirti antibiotikus tik tada, kada tikrai reikia, ir vartoti, kai reikia. Viskas yra priemonių plane ir jos šiuo metu įgyvendinamos ir planuojama papildomai investuoti į šią sritį.