Legendinio tenoro šeimoje vaikai buvo didžiausia vertybė

Daugybę metų gyvavusios tradicijos palydėti Naujuosius su opera "Traviata" nebėra. Todėl nebeliko progos tądien prisiminti ir Kiprą Petrauską – pirmąjį lietuviškosios "Traviatos" Alfredą.

Gyvieji faktų nebepatikslins

Iki šiol daugybė operos gerbėjų negali susitaikyti su aštuonis dešimtmečius gyvavusios tradicijos numarinimu. Dėl tokio požiūrio į istorinę "Traviatą" jaudinasi ir Aušra Petrauskaitė. Jos tėvas, legendinis tenoras K.Petrauskas, stovėjo prie Lietuvos operos lopšio. Kartu su bendraminčiais 1920 m. Kaune jis pastatė "Traviatą" ir gruodžio 31-ąją tapo pirmuoju Alfredo partijos atlikėju.

Vilniuje gyvenanti A.Petrauskaitė dabar tvarko savo garsiųjų tėvų korespondenciją ir rūšiuoja tai, kas buvo apie juos parašyta įvairiuose leidiniuose. Ji pastebi, kad gailisi, jog jau nebegalės patikrinti ar patikslinti kai kurių faktų – K.Petrauskas mirė prieš 40 metų, o 16 metų už jį jaunesnė žmona, aktorė Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, – prieš 22 metus. Garsiųjų tėvų atžala gerai atsimena pokario metus, visą sovietmetį, o apie ankstesnius metus, kai tėvai kopė karjeros laiptais, žino tik iš jų pasakojimų ar straipsnių spaudoje.

Pirmoji sėkmė – "Birutėje"

K.Petrauskas gimė ir augo gražiame gamtos kampelyje – Ignalinos rajone, Ceikiniuose (gal todėl vėliau jis atostogas prie jūros iškeisdavo į pasiirstymą valtele, žvejybą ar medžioklę atokioje vietovėje?). Būsimojo dainininko tėvas buvo žinomas vargonininkas, dievdirbys ir muzikos instrumentų gamintojas. Tad neatsitiktinai vyriausiąjį sūnų Miką, o vėliau ir jaunėlį Kiprą paviliojo muzikos garsai.

Pasimokęs muzikos pas tėvą ir brolį, Kipras dirbo vargonininku įvairiose Lietuvos vietose. Kartą jis atvažiavo į Vilnių siekdamas vargonininko vietos Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje. Lenkų kilmės šios bažnyčios klebonas, paklausęs jo giedojimo, susižavėjęs pasakė: "Vaikine, tavo balsas kaip aniuolo!" Klebonas patarė važiuoti studijuoti dainavimo į Varšuvą, bet Vilniaus inteligentai surinko lėšų 22 metų talentui ir išsiuntė jį mokytis į Peterburgo konservatoriją. Ryžtis studijoms pastūmėjo ir Kipro, kaip solisto, sėkmė pirmojoje lietuviškoje operoje "Birutė" (1906 m.), kurią sukūrė jo brolis Mikas.

Pažintis tautiečių vakarėlyje

Baigęs studijas Peterburgo konservatorijoje (1907–19011 m.), K.Petrauskas Marijos teatre dainavo lyrinio tenoro partijas. Būtent Peterburgo lietuvių vakarėlyje pirmą kartą susitiko įspūdingo grožio ir temperamento jaunutės lietuvės Elenos ir jau populiaraus Kipro žvilgsniai.

1920 m. grįžęs į Lietuvą, K.Petrauskas kartu su Juozu Tallat-Kelpša ir kitais Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais įkūrė Kaune operos vaidyklą (Operos teatrą), kuri veikė dabartiniame Muzikiniame teatre. Būtent čia mūsų operos pionieriai pastatė pirmąjį scenos veikalą – "Traviatą", kurioje šalia Alfredo – K.Petrausko debiutavo ir pirmoji Violeta – Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė, baigusi muzikos ir dramos studijas Maskvoje bei Paryžiuje. Nuo tada teatre tapo tradicija senuosius metus palydėti bei operos Lietuvoje gimimą pažymėti jos premjeros dieną – gruodžio 31-ąją.

Po 42 metų K.Petrauskas – Alfredas visam laikui atsisveikino su A.Galauniene – Violeta per įspūdingas jos laidotuves Petrašiūnų kapinėse.

Liko atkirstas nuo šeimos

1924 m. K.Petrauskas kartu su broliu Miku prie Ąžuolyno pasistatė namą (jame dabar įrengtas muziejus) ir vedė kartu teatre dirbusią dramos teatro aktorę (abu teatrai veikė viename pastate) Eleną Žalinkevičaitę.

"Sovietmečiu skulptorius Juozas Mikėnas man sakė: "Tavo mama ne tik gražuolė, bet ir tikra ugnis." Menininkas turėjo galvoje jos charakterį. Toks buvo ir mamos humoras – kibirkščiuojantis, aštrus ir taiklus, o tėčio – švelnus, geranoriškas, – pasakojo A.Petrauskaitė. – Beje, mama Alės Sidabraitės slapyvardžiu tarpukariu išleido eilėraščių rinkinį, versdavo tėčiui libretus. Daug dešimtmečių "Traviatoje" dainuota "Pakelkim, pakelkime taurę linksmybių,/ prie lūpų priglauskim karštai..." – irgi mamos vertimas."

Vokiečių okupacijos metais Petrauskų šeima išvažiavo į Rainių dvarą (tai buvo tautos dovana įžymiajam dainininkui!), nes iš žydų geto jų išgelbėta Danutė Pomerancaitė Kaune būtų sukėlusi vokiečiams įtarimų. Rainiuose Petrauskai aplinkiniams aiškino, kad Danutė – jų giminaitė. Vėliau Petrauskai mergaitę įdukrino.

K.Petrauskas buvo įsisūnijęs E.Žalinkevičaitės sūnų Leoną iš jos pirmosios santuokos. L.Petrauskas tarpukariu išgarsėjo tuo, kad žaidė legendinėje Lietuvos krepšinio rinktinėje, laimėjusioje Europos čempionato auksą. Prasidėjus antrajai rusų okupacijai, jis, A.Petrauskaitė, jų sesuo Guoda, mama ir išgelbėtoji žydaitė Danutė buvo Palangoje, o šeimos galva – Rainių dvare. E.Žalinkevičaitė–Petrauskienė su vaikais ir savo tėvais iš Palangos pasitraukė į Vakarus, o dainininkas liko Lietuvoje.

Turėjo laiko vaikams

"Vokietijoje netrukus pradėjome gauti tėčio laiškus, raginančius nebijoti grįžti į Lietuvą. 1948 m. mama kartu su manimi ryžosi šiam žingsniui, o jos tėvai su Leonu ir Guoda išvyko į Australiją, – pasakojo A.Petrauskaitė. – Tiesa, mama ilgai dvejojo. Ir ne veltui – iš traukinio, kuris atvežė mus iš Berlyno į Vilnių, buvo išleistos tik kelios šeimos – kiti nuvažiavo tiesiai į Sibirą. Vėliau išgirdau, kad į tremtinių sąrašą buvo patekę visi teatralai, tačiau anuometė valdžia nesiryžo visų išvežti. Be to, jai buvo paranku, kad garsių žmonių šeimos grįžta iš emigracijos į Lietuvą."

Aušra Petrauskaitė-Šimoliūnienė su sūnumis Joriu ir Kipru bei pastarojo šeima dabar gyvena name Vilniaus centre, Raseinių g. K. ir E. Petrauskai į butą šiame name atsikraustė 1960 m. iš vargano būsto su krosnimi P.Skorinos g. (iš Kauno į sostinę K.Petrauskas persikėlė kartu su Operos teatru). Čia prabėgo paskutinieji K.Petrausko gyvenimo metai.

"Kai gyvenome Skorinos g. namelyje tėvas šaltuoju metų laiku pakurstydavo ugnį krosnyje, gerdavo arbatą. Vakarais, jei nedirbo teatre, mėgo dėstyti kortomis pasjansą, skaityti, – prisiminė K.Petrausko duktė. – Aš beprotiškai mylėjau savo tėvus. Gal todėl, kad jie, nors ir labai užimti žmonės, visada turėjo laiko mums, vaikams. Namuose pietaudavome visi kartu prie balta staltiese uždengto stalo. Tėvas mane vesdavosi į futbolo ar krepšinio varžybas, nes labai mėgo sportą. Tarpukariu ir pats sportavo – buvo Lietuvos autoklubo narys, dalyvaudavo ir šachmatų, biliardo ir šaudymo varžybose."

Legendos apie dainininką

K.Petrauskas spektaklio dieną būdavo labai susikaupęs, niekur neidavo iš namų, o štai po spektaklio į namus užgriūdavo svečiai – dainininko kolegos, režisieriai. Įžymusis tenoras prie stalo dažniausiai pasakodavo savo įspūdžius iš medžioklės. "Tai būdavo jo pastebėjimai apie gamtą, bet ne apie medžioklę, iš kurios jis parveždavo ančių arba zuikių. Tad sovietmečiu nestokojome nei antienos, nei zuikienos. Tėvas puikiai išmanė kulinarijos subtilybes, nors niekada nemačiau jo virtuvėje kilnojant puodų dangčių", – tvirtino Aušra.

Dainininko artimuosius vieni gandai apie jį pralinksmindavo, kiti – skaudindavo. Pavyzdžiui, šeimai tik šypseną kėlė kalbos apie tai, kad teatro primadonos alpdavo scenoje K.Petrausko glėbyje. O štai gandas apie tai, kad Virgilijus Noreika yra ne tik K.Petrausko mokinys, bet ir sūnus, kėlė ne vien šypseną.

Į darbą – ir pensininkas

Išėjęs iš Operos ir baleto teatro į pensiją, K.Petrauskas vis vien kasdien ateidavo į buvusią darbovietę – ji buvo visas jo gyvenimas. Būdamas garbaus amžiaus, keldavosi anksti ir jau septintą valandą išeidavo iš namų Šv.Petro ir Povilo bažnyčios link – kiekvieną rytą aplankydavo klebono, paraginusio jį mokytis dainavimo, kapą šventoriuje.

Vienintelė gyva dainininko dukra Aušra (jos sesuo Guoda ir brolis Leonas jau mirę) nuo vaikystės svajojusi apie modernaus šokio studijas, tapo grafike, sovietmečiu dirbo įvairiose valdiškose institucijose, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę lankė artimuosius ir giminaičius, išblaškytus po įvairias užsienio šalis.

Didžiulį įspūdį A.Petrauskaitei paliko susitikimas su A.Galaunienės dukra JAV (abi pasijuto tarsi seserys, suartintos "Traviatos") ir ten perskaitytas Mykolo Vaitkaus daugiatomis "Nepriklausomybės saulė", kurį Aušra pavadino tarpukario laikotarpio ir jo asmenybių lobynu. Kalifornijoje ji susitiko su Miko Petrausko sūnumi, o Lietuvoje bendrauja su čia gyvenančia tėvo brolio dukra, kuri, kaip yra būdinga visiems Petrauskų giminės atstovams, pasižymi subtiliu humoru. Suprantama, A.Petrauskaitė domisi operos pasauliu ir džiaugiasi "Triumfo arka" – geriausiu, anot jos, Lietuvos televizijos projektu.

Dabar tik vienas legendinio Kipro Petrausko šeimos palikuonis turi garsiąją pavardę – tai prieš maestro mirtį jo šeimos įsūnyto naujagimio berniuko Mariaus sūnus Tadas, gyvenantis Vilniuje. K.Petrausko įvaikintam E.Žalinkevičaitės sūnui iš pirmos jos santuokos Leonui išsaugoti garsiosios pavardės nepavyko – jis užaugino dvi dukras.

Dar apie K.Petrauską

K.Petrauskas mirė 1968 m. Vilniuje, ligoninėje. Palaidotas Rasų kapinėse.

Operose dainavo iki 1958 m., jose sukūrė 80 vaidmenų.

Išugdė dainininkus V.Noreiką, L.Saulevičiūtę, V.Adamkevičių.

Tarpukariu dainavo Milano teatre "La Scalla", įvairiose Europos bei Pietų Amerikos šalyse.

"Traviata" paskutinį kartą Naujųjų metų išvakarėse Vilniuje parodyta 2005 m., o Kaune, profesionalios operos lopšyje – 1993 m. Dabar kauniečiai į šią operą kviečiami gruodžio 30-ąją.