VRK narė informavo Seimą negalinti dalyvauti ketvirtadienio posėdyje, nes yra išvykusi.
„Seimas gavo L. Matjošaitytės atsakymą, kad ji šiuo metu yra išvykusi pagal susiplanuotą ankstesnį grafiką ir jos nebus šiame posėdyje“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Bendru sutarimu nepasitikėjimo svarstymas nukeltas į spalio 6 dieną.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigūnas negali būti atleidžiamas nesuteikiant jam galimybės pateikti paaiškinimų, nebent jis pats sutinka nedalyvauti procedūroje.
„Savaitę anksčiau ar vėliau (ne taip svarbu – BNS), bet norėtųsi, kad būtų padaryta tiesiog teisiškai tvarkingai“, – sakė konservatorius Mindaugas Lingė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įžvelgė galimą klausimo vilkinimą.
„Įspūdis, kad tikrai vilkinamas, nes priminsiu, kad praėjusią savaitę buvo surinkti parašai, kviečiantys ją į tribūną ir inicijuodami procedūrą, tačiau Seimo pirmininkas nesutiko iš karto įtraukti į darbotvarkę, nors statutas aiškiai įpareigoja tai padaryti, ir šiandien turime tokią naujieną, jog ji neketina dalyvauti posėdyje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.
Kita vertus, parlamentarai atkreipė dėmesį, kad Seimo statute nenumatyta jokių saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama neatvykimu.
„Žmogus negali būti atvesdintas į Seimo tribūną“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Seimo skiriamo pareigūno neatvykimas rodo ir jo požiūrį į parlamentą.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė atmetė įtarimus dėl procedūros vilkinimo. Pasak jos, nepasitikėjimo pareiškimas į darbotvarkę įtrauktas laikantis Seimo statuto normų.
„Turbūt norėtųsi išgirsti Lauros Matjošaitytės komentarus, kaip ji mato tą situaciją, ir priimti sprendimą (...). Visada gyvas bendravimas ir pakalbėjimas yra kokybiškesni negu antraštės ar citatos. Juo labiau, tai nėra kažkas tokio labai skubaus ir ką reikėtų priimti staiga, turime laiko pokalbiui, jį ir turėsime“, – sakė ji.
BNS rašė, kad nepasitikėjimą VRK nare inicijavo per 30 Seimo narių iš konservatorių, liberalų, demokratų frakcijų.
Iniciatorių teigimu, viešai paskelbti duomenys apie L. Matjošaitytės teiktas konsultacijas „aušriečiams“, apie bandymą jas nuslėpti bei nenusišalinimas balsuojant dėl su šia partija susijusių klausimų „yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad L. Matjošaitytė nebeatitinka VRK nariui keliamo pasitikėjimo kredito“.
„Bendradarbiavimas nebuvo deklaruotas nei partijos, nei pačios L. Matjošaitytės, o siekis pašalinti autorystę atskleidžiančius metaduomenis rodo, kad ryšys su „Nemuno aušra“ buvo sąmoningai slepiamas jau nuo pat pradžių, o ne tapo žinomas dėl atsitiktinių aplinkybių“, – rašoma nepasitikėjimo pareiškime.
Seimo statutas numato, kad dėl nepasitikėjimo Seimo nariai balsuoja slaptai, o sprendimui priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų, tai yra mažiausiai 71.
Naujienų portalas „Delfi“ pranešė, kad L. Matjošaitytė, būdama advokatė, prieš Seimo rinkimus konsultavo partiją „Nemuno aušra“ ir nuo pat pradžių siekė tai nuslėpti.
Portalo žiniomis, 2024 metų rugsėjį, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, L. Matjošaitytė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui elektroniniu paštu atsiuntė savo parengtą partijos atsakymo VRK dėl finansavimo šaltinių projektą. Tame pačiame laiške ji paprašė „aušriečio“ perkelti jos rengtą atsakymą ant R. Puchovičiaus sukurto „Word“ dokumento, „kad neliktų mano metaduomenų“.
Nei partija, nei dabartinė VRK narė savo buvusio bendradarbiavimo nedeklaravo.
Iš pradžių atsisakiusi atskleisti, ar iš partijos gavo užmokestį, vėliau teisininkė pranešė pinigų neuždirbusi. Ji atsisako komentuoti profesinių santykių su „Nemuno aušra“ detales, argumentuodama tai advokato ir kliento paslaptimi.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad L. Matjošaitytė partijos nekonsultavo, už tai atlygio negavo, o jos siųstas laiškas su atsakymo VRK projektu rengtas pačių „aušriečių“, esą buvusios VRK vadovės prašyta tik jį peržiūrėti.
VRK šiuo metu aiškinasi opozicinės „Nemuno aušros“ gautų konsultacijų iš L. Matjošaitytės apimtį. Savo tyrimo ėmėsi Lietuvos advokatūra, medžiagą renka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
2017–2021 metais L. Matjošaitytė ėjo VRK pirmininkės pareigas. Į komisijos narės pareigas ji grįžo 2025 metų gegužę jos kandidatūrą pateikus „Nemuno aušros“ deleguotam tuometiniam teisingumo ministrui Rimantui Mockui.
Naujos sudėties komisija pernai sprendė dėl „Nemuno aušros“ politinės kampanijos finansavimo pažeidimų. Dalyje balsavimų L. Matjošaitytė pritarė, kad partija padarė pažeidimų, dalyje susilaikė.
VRK narė tvirtino, kad šie balsavimai nesudarė jai interesų konflikto ir pagrindo nusišalinti, nes sugrįžusi dirbti į komisiją neteikia konsultacijų politinėms organizacijoms.
Naujausi komentarai