Skandalų bažnyčiose viražai: vis mažiau jaunuolių renkasi kunigo kelią

Jaunuolių kasdienybė kunigų seminarijoje: dieną pradeda ir pabaigia su malda. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje norinčių tapti kunigais – itin mažai. 

Drastiškai mažėja

„Šiuo metu mes turime tik keturis seminaristus, buvo penki, bet vienas pasitraukė“, – teigė Kauno kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vilėniškis.

Kadaise kunigo profesija laikyta elitine ir itin geidžiama. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas tikino, kad atgimimo metais Kauno kunigų seminarija turėjo 200 seminaristų. Iš triženklių skaičių liko vos kelios dešimtys. 

„Telšiuose, Vilniuje ir Kaune iš viso studijuoja 25 seminaristai. Vienas kitas – akademinėse atostogose“, – sakė Telšių vyskupas J. E. Algirdas Jurevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė tikslesnius skaičius. Iš viso seminaristų – apie 30. Dėl tokio kiekio Telšiuose likęs tik vienerių metų parengiamasis kursas. Visos studijos trunka septynerius metus.

„Studentų skaičius kunigų seminarijose palaipsniui mažėja, dėl to buvo priimtas vyskupų konferencijos sprendimas, kuriuo siekta optimizuoti studijas Vilniuje ir Kaune“, – švietimo viceministras Justas Nugaras.

Kas atsitiko, kad jaunuoliai seminariją aplenkia? Galbūt pasitikėjimą ir bažnyčios reputaciją menkina kunigų viešai taršomos nuodėmės, susijusios ir su sukčiavimu, ir su pornografija bei pedofilija? Kauno kunigų seminarijos rektorius L. Vilėniškis teigia nemanantis, kad tai – skatinantis dalykas.

„Aš nemanau, kad tai skatinantis dalykas, be abejo, skausmingas ir visiems bažnyčios nariams keliantis susirūpinimą“, – sakė L. Vilėniškis.

Kiek kainuoja studijos?

„Suma mėnesiui – apie 5 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina: visas išlaikymas, studijos, gyvenimas. Aišku, kuo mažiau studentų, tuo brangesnis išlaikymas. Iš viso – 9 mėnesių studijų kursas nuo rugsėjo iki birželio“, – atviravo L. Vilėniškis.

Apie 45 tūkst. eurų metams. Kaina per metus – neįtikėtina. Ar tokią sumą moka pats seminaristas? Rektorius atsako, kad pirmiausia našta tenka arkivyskupijai.

„Sutartais sekmadieniais būna skelbiamos rinkliavos. Tada visos parapijos turi tam tikrą mokestį seminarijos išlaikymui“, – teigė K. Kėvalas.

Tiesa, kaina skiriasi. Telšiuose ji perpus mažesnė, bet paaiškinama, kad kasmet kaina gali keistis. Tačiau nesikeičia tai, kiek pastaruosius kelerius metus  kunigų parengimui skiria valstybė. Tai antroji studijų finansavimo dedamoji.

„Lietuva yra sutarusi su Šventuoju sostu dėl šitų studijų finansavimo. Per metus visoms kunigų seminarijoms skiriama apie 270 tūkst. eurų“, – sakė J. Nugaras.

Dėl finansavimo Kauno seminarijos rektorius nesiskundžia. Tiesa, Vilniaus seminarija, išgirdusi klausimus apie finansus, užsitvėrė tyla.

„Jeigu neturėtume finansų, seminarijų išlaikymas gultų ant tikinčiųjų pečių. Seminaristams gyvenimas ir sąlygos čia – nuostabios“, – aiškino L. Vilėniškis.

Patiems seminaristams lieka trečioji dalis. Susimokėti tenka simboliškai.

„Vadinamas našlės skatikas – vienas euras į dieną“, – sakė L. Vilėniškis.

„30 eurų. Toks simbolinis mokestis per mėnesį“, – antrino K. Kėvalas.

30 eurų. Toks simbolinis mokestis per mėnesį

J. Nugaras teigė, kad kone trečdalis milijono skiriamų valstybės pinigų, palyginus su kitų studijų finansavimu, – neženkli suma.

„Tai yra neženkli suma, kadangi papildomai neskiriami studentų krepšeliai“, – sakė J. Nugaras.

Ne tik seminarijose

Be seminarijų, teologiją ar religiją galima studijuoti universitetuose, tačiau ir čia jaunimas nesiveržia.

„Tai yra tikėjimą atradę žmonės, kurie nori dalintis šia žinia. Teologijos studijos yra klasikinės, dažniausiai rengiami bažnyčios darbuotojai, katechetai. Tai tokios gilios Vakarų civilizacijos studijos“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.

Teologijos bakalauro studijos trunka penkerius metus. Vilniaus universitete (VU) galima studijuoti tik magistrantūroje.

„Tai nėra tradicinės, konfesiniu pagrindu paremtos studijos.  Tai – akademinės studijos. Paskutiniu metu susidomėjimas religijomis – šiek tiek kritęs. Galbūt dėl to, kad religijos vaidmuo pasaulyje ganėtinai neaiškus“, – atviravo VU Filosofijos instituto direktorius Mintautas Gutauskas.

VU Religijos studijų programos docentė Danutė Bacevičiūtė teigė, kad studentų yra nedaug – skaičius svyruoja tarp penkių septynių.