Lietuvos kultūros problemos ir galimai neteisėti privatizavimo sandoriai trečiadienį Vilniuje buvo aptarti Lietuvos kultūros kongreso rengiamame susitikime su Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininku teisininku Kęstučiu Čilinsku.

Kokias kultūros problemas Lietuvoje mato žinomas teisininkas? Kuo susijusi kultūra ir žvėriukų visuomenė ir kodėl pastarąjį terminą K.Čilinskas netiesiogiai vartoja kalbėdamas apie Lietuvą? Kokios sąsajos tarp kultūros ir „Leo Lt“ bendrovės ir kodėl bei kokiomis priemonėmis teisininkas siūlo naikinti minėtą įmonę? Apie tai portalo interviu su K.Čilinsku.

Kokias kultūros problemas įvardysite šiandien vyksiančiame susitikime su Lietuvos kultūros kongreso atstovais?

Šiandien diskutuosime, kiek kultūra priklauso nuo to, kad Lietuvoje yra pablogėjusi teisinė situacija - šalyje mažiau paisoma teisės. Taip pat svarstysime, kiek kultūra gali prisidėti prie to, kad teisinės valstybės kūrimas prie valstybės būtų sėkmingesnis.

Bandysiu parodyti ryšį tarp teisinės valstybės ir kultūros. Bus kalbama apie konkrečius atvejus, įskaitant energetikos sandorius, ir aptariama, kiek pasirašant šiuo sandorius būta žmogiškosios kultūros, o kiek žvėriškumo.

Susitikime taip pat aptarsime, ar dabar įsitvirtinęs vadinamosios „laisvosios rinkos“ variantas iš tikrųjų yra laisvas. Susitikime aš bandysiu paaiškinti, kad laisvoji rinka Lietuvoje buvo suprasta per plačiai ir buvo pradėta prekiauti ir sąžine, ir žmogaus teisėmis ir pareigomis. Pareigūnai, valstybės tarnautojai pradėjo suprasti laisvą rinką taip plačiai, kad galima pardavinėti savo atsakomybę, sprendimus ir net įstatymus.

Tai nesuderinama su kultūra plačiąja prasme, nes kultūra yra toks civilizacinis pasiekimas, kur priimami sprendimai, jog žmogus išliktų žmogumi, o visuomenė netaptų žvėriukų visuomene.

Kaip būtų galima dabartinę situaciją keisti?

Veiksmai čia yra labai aiškūs - reikia panaikinti neteisėtus sandorius. Reikia oligarchinės ar žvėriškos rinkos pamatus panaikinti finansiniu požiūriu. Negali būti taip, kad saujelė žmonių kontroliuoja svarbiausią valstybės kapitalą, o likusi dalis verslo ir visuomenės tarsi tarnauja šiai saujelei žmonių. Turi būti panaikintas finansinis pagrindas tokiam oligarchiniam valdymui.

Turi būti naikinami neteisėti sandoriai, tokie kaip energetikos privatizavimo ar kiti valstybės turto neteisėti privatizavimo sandoriai. Šių sandorių panaikinimui senaties nėra, priešingai nei baudžiamajai atsakomybei, kuriai galioja senaties terminas.

Todėl reikia panaikinti šiuos sandorius, pripažinti juos niekiniais ir taikyti restituciją - grąžinti valstybei tai, kas iš jos neteisėtai paimta, o privatiems asmenims atiduoti tai, ką jie įnešė. Tiesa, šie privatūs asmenys įnešė labai mažai arba nieko. Tarkim „Leo Lt“ atveju - šie asmenys apskritai į valstybės biudžetą neįnešė nei cento. Todėl reikėtų grąžinti valstybei, kas iš jos buvo neteisėtai paimta.

Čia nėra nacionalizacija. Čia sandorių pripažinimas negaliojančiais ir restitucija - ji mūsų teisinėje praktikoje taikoma kasmet ir šimtais atvejų. Tik dažniausiai tokie atvejai nėra tokie stambūs kaip mano anksčiau paminėtieji. Visos stambios žuvys dažniausiai išvengia tokio likimo. Tačiau smulkesniais atvejais labai dažnai taikomas sandorių pripažinimas negaliojančiais ir restitucija.

Kokiais konkrečiais atvejais sandoriai Lietuvoje pripažįstami negaliojančiais?

Teismuose yra ištisos bylos, kuriose sandoriai pripažinti negaliojančiais. Tai dažniausiai smulkesni sandoriai. Pavyzdžiui, susiję su pastatatų paveldėjimu, jų perleidimu, dovanojimu, pirkimu-pardavimu, sandoriai dėl žemės pirkimo pardavimo, atvejai, kai neteisėtai atkuriamos žemės nuosavybės teisės, o vėliau taikoma restitucija.

Problema yra ta, kad kai užkliudomi žinomi asmenys, politikai tuoj pradeda kalbėti, kad čia yra labai baisu, gali būti neigiamos pasekmės. O šiaip teismuose tai yra įprasta praktika.