Jau po pusmečio gali paaiškėti, kad antikrizinio plano Lietuvai neužteks – šalies padėtis bus blogesnė nei bet kurioje kitoje ES valstybėje. Taip interviu "Vilniaus dienai" teigė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

Nors Europos Komisija (EK) vakar paskelbė apie 200 mlrd. eurų (690,56 mlrd. litų) ES ekonomikos atstatymo planą, Lietuvos galimybės pasipriešinti krizei – labai ribotos. D.Grybauskaitės vertinimu, ateinantys dveji metai Lietuvai bus patys sunkiausi.

Nevienareikšmiškai vertinamas naujosios valdžios antikrizinis planas, eurokomisarės manymu, nėra antikrizinis – tai esą tik mėginimas stabilizuoti šalies finansus. D.Grybauskaitės žodžiais, jau po pusmečio gali pasirodyti, kad šio plano Lietuvai nepakaks.

– Iš anksčiau prognozuotų 130 mlrd. eurų ES ekonomikos atstatymo planas ūgtelėjo iki 200 mlrd. eurų. Ką šis planas reiškia Lietuvai?

– Lietuva turi pati sau padėti – tai yra pagrindinė žinia. O Lietuva sau padėti gali tiktai pradėdama tvarkyti savo finansinę sistemą.

Tokioms šalims kaip Lietuva, kurios visiškai nepasiruošusios sunkumams ateina į šį laikotarpį, pirmoji užduotis yra stabilizuoti valstybės ir viešuosius finansus. Tai bus skausminga, tai bus sudėtinga, bet tai patys pirmieji žingsniai, kuriuos turi žengti naujoji Vyriausybė.

Ir tik paskui turi sekti finansinis ir fiskalinis ekonomikos palaikymas. Bet tik tiek, kiek šalis pajėgi tai daryti.

Tokios blogos padėties, į kurią 2009 m. pateks Lietuva, nebus nė vienoje Europos valstybėje. Infliacija Lietuvoje siekia per 10 proc. Jeigu nebus taisoma padėtis, nueinančios Vyriausybės biudžete numatomas per 5 mlrd. litų deficitas. Arba skylė.

Taigi tokios blogos padėties nėra nė vienoje šalyje. Lietuva, bent jau artimiausiu laikotarpiu, beveik neturi galimybių naudoti finansines skatinimo priemones kaip priemonę ekonomikai gelbėti.

– Taigi ką iš EK numatytų ekonomikos stabilizavimo priemonių iš tikrųjų gali įgyvendinti Lietuva?

– Noriu pabrėžti: tai yra tik priemonių paketas, galimų priemonių sąrašas. Ir tik toms šalims, kurioms tai tinka.

Pavyzdžiui, viena šalis mažina PVM, kita – net nesiruošia. Horizontalus PVM mažinimas yra labai brangi ir labai neefektyvi priemonė. Geriau tiesiogiai gelbėti arba finansuoti atskiras ūkio šakas – tai pigiau ir daug efektyviau. Visos plane numatytos priemonės yra tik pasirinkimo variantai, priklauso nuo kiekvienos šalies finansinės padėties.

Yra labai aiškiai pasakyta: toms šalims, kurios, kai buvo geras laikotarpis ekonomikai, nepasiruošė ir nepadarė reikiamų žingsnių, uždaviniai yra subalansuoti savo biudžeto politiką.

– Kaip vertinate naujosios Lietuvos valdžios siūlomą antikrizinį planą, pagal kurį PVM, pajamų ir pelno mokesčiai vienodinami iki 20 proc.?

– Lietuvos, kartoju, padėtis bloga. Infliacija per 10 proc. reiškia, kad vartojimą reikia stabdyti, o šalies augimo lėtėjimas sako, kad vartojimą reikia skatinti. Abu šie rodikliai ir visos priemonės kovai su infliacija taip pat trukdys atsigauti ekonomikai. Šalis pateko į tokią padėtį, kai bet kuri naudojama priemonė yra brangi ir neefektyvi.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, tradicinės antikrizinės priemonės nebeveikia. Jokie vadovėliai neveikia – jie paseno. Lietuvai pirmiausia reikia stabilizuoti valstybės finansus ir tik paskui galvoti apie ekonomikos skatinimą.

Manau, kad didele dalimi Lietuvos planą vadinčiau finansų stabilizavimo planu. Antikriziniu jį sunku pavadinti, nes jame dar reikėtų gerokai daugiau pagalvoti apie struktūrines reformas, energetikos ir ekonomikos demonopolizavimą – to trūksta.

Planą galėsime vertinti tik tuomet, kai jis bus galutinai pateiktas. Dar norėčiau paminėti, kad jeigu dabar jis kam nors atrodo drastiškas, jei nebus imtasi skubių priemonių stabilizuoti valstybės finansams, po pusmečio ir šių priemonių nebeužteks.

– EK siūlo galimybę kai kurioms šalims viršyti biudžeto deficito ribą ir perkopti 3 proc. BVP. Ar Lietuva gali būti viena iš tokiame kelyje atsidūrusių valstybių?

– Jeigu Lietuva peržengs 3 proc. ribą, ji turės labai tiksliai pagrįsti to priežastis. Šią ribą peržengti pagal Stabilumo paktą galima tik labai trumpą laiką, apie dvejus metus, ir riba turi būti viršijama nedaug.

Be to, peržengimo priežastys turi būti struktūrinės reformos ar panašiai. Bet jokiu būdu ne dėl to, kad nueinanti valdžia pažadėjo "išmokėti", "pakelti" ar "padidinti". Tokios priežastys tikrai nebus priimtinos ir prieš Lietuvą bus pradėta deficito perviršio procedūra.

– Kaip vertintumėte Lietuvos galimybes atsitiesti po krizės?

– Lietuvą krizė ištiks tik kitais metais. Dabar ji tik spėriai žygiuoja ta linkme. Kol kas ūkio augimas nėra minusinis.

Bet kitų metų BVP augimo rodikliai bus artimi nuliui arba žemesni. Aišku, kad Lietuvai sunkiausi bus 2009 ir 2010 m. Viskas priklausys nuo to, kaip Lietuva sugebės, pirmiausia, stabilizuoti savo finansus, ir kiek lėšų sugebės nukreipti į struktūrines reformas. Struktūrinės reformos – tai energetikos sektoriaus demonopolizacija, energijos taupymo skatinimas, investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius, inovacijų skatinimas, švietimo reforma. Tokios reformos būtinos Lietuvai.

– EK taip pat numato skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą (SVV).

– Na, SVV atgaivinti siūloma mažinti biurokratines procedūras, verslo registravimą padaryti pigesnį arba visai nemokamą, Europos investicijų bankas bus pasirengęs teikti papildomas paskolas SVV (tam numatoma apie 30 mlrd. eurų – red. past.). Tokios priemonės bus numatytos.

– Plane minima, kad verslo pradžiai reikalingas laikas turi būti sutrumpintas, galbūt netgi iki trijų dienų. Ar Lietuvoje tai realu?

– Mes tai rekomenduojame. Ir jeigu vyriausybės tam vienbalsiai pritars, jos turės pakeisti savo reguliacijas.

– Ką veiksite kitąmet, pasibaigus jūsų eurokomisarės kadencijai – liksite Briuselyje ar grįšite į Lietuvą?

– Mano kadencija baigsis spalio 31 d. – tai viskas. Daugiau nenorėčiau komentuoti.

Komisarė pakeitė nuomonę

Dar šio mėnesio pradžioje D.Grybauskaitė apie antikrizinį naujosios Lietuvos valdžios planą atsiliepė gana teigiamai. "Vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės uždavinių bus atkurti pasitikėjimą, kurį Lietuva kaip valstybė paskutiniuoju metu prarado. Tam reikės įgyvendinti drąsių priemonių paketą ir tai daryti greitai. Ir tai gali būti skausminga. <...> Priemonių siūloma daug ir jos iš esmės yra teisingos, tačiau tai negali būti pavienės priemonės, turi būti sistema. Kartu turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojų sluoksniai. Kol kas rengiamas planas atrodo tikrai neblogai, tačiau jam įgyvendinti reikės politinės drąsos, ekspertinio pragmatizmo ir didelės politinės atsakomybės", – naujienų agentūrai BNS tuomet sakė eurokomisarė.