Kremliaus propaganda šaudo tuščiais šoviniais: naujausiais kliedesiais žmonės nebetiki

– Gal visuomenė jau tapo atspari tokiai propagandai ir gal mes jau galime tai vadinti šūviu tuščiais šoviniais?

– Na, žiūrint apie kokią visuomenę šnekame. Kai kalbame apie Rusiją, mes žinome, kad jos strateginė komunikacija yra labai toliaregė ir ji keliauja į įvairias grupes žmonių. Tai jei šnekame apie jų vidinę auditoriją, mes turbūt suprantame, kad jie nėra atsparūs tai dezinformacijai, kurią skleidžia Kremlius. Kalbant apie mūsų visuomenė – ji, manau, pakankamai atspari.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Jūs pastebėjote, kad daugėja dezinformacijos. Ar tai yra tikrai reikšmingi kiekiai, į kuriuos jau rimtai reikėtų žiūrėti?

– Mes jau seniai stebime informacinę erdvę ir matome Kremliaus pastangas paveikti mūsų visuomenę, paveikti Vakarų visuomenę ir savo pačių auditoriją. Skaičiai yra nemaži, tačiau nėra nieko, ko mes negalėtume sukontroliuoti, pastebėti, niekas pro mūsų radarus nepraslysta. Mes, aišku, matome suintensyvėjimą prieš NATO viršūnių susitikimą, galbūt tai koreliuoja ir su tuo, kad NATO, Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos komunikacija apie renginį vis aktyvesnė. Kremliaus dezinformacija yra, sakyčiau, labiau reaktyvi. Jeigu kalbama apie gynybos planus arba jų patvirtinimą, derinimą ir pan., tai matome daug informacijos iš Rusijos apie tai, kokie tai planai, kad tai yra ne ginamieji, bet puolamieji planai ir neva NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje bus priimti sprendimai, kaip pulti Rusiją, kokių veiksmų imtis ir pan.

– Bet skleidžiama ir kitokia informacija – kad esą NATO susitikimas Lietuvoje nepavyks, kad esame išlaikytinių šalis ir t. t. Tai skleidžiama metai iš metų, bet, artėjant NATO viršūnių susitikimui, pagrindinė žinutė yra, kad mums nepavyks suorganizuoti šio susitikimo. Kodėl taip yra?

Jų ir yra toks tikslas – įstumti žmogų į pilkąją zoną, kad žmogus nepasitikėtų niekuo, nesektų naujienų ir nežiūrėtų nieko.

– Taip, yra ir tokių žinučių. Kaip ir sakiau, informacinė erdvė yra labai plati ir vienas iš tikslų yra suklaidinti žmogų. Tos žinutės, kurios viena kitai prieštarauja arba viena kitos nepapildo, irgi skaitytojui ar klausytojui kelia klausimą, kas gi čia iš tikrųjų yra, kas čia vyksta. Jų ir yra toks tikslas – įstumti žmogų į pilkąją zoną, kad žmogus nepasitikėtų niekuo, nesektų naujienų ir nežiūrėtų nieko.

– Ar nebuvo svarstoma, aiškinamasi, koks Kinijos vaidmuo šioje propagandoje? Ar negali ir kinai skleisti kažko panašaus?

– Gali ir skleidžia, bet ne tokiu mastu kaip Rusija. Kalbant apie NATO viršūnių susitikimą, mes nefiksuojame tiek daug dezinformacijos iš Kinijos šia tema. Ką mes matėme apie Taivano atstovybės atidarymą Lietuvoje – tai buvo tikrai labai aktyvi, koordinuota ir suorganizuota dezinformacijos kampanija prieš Lietuvą.