- Vaidotas Beniušis, BNS; Lukas Blekaitis, Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad kariuomenės parama valdant koronaviruso krizę didės, bet ekstremalios situacijos operacija turi rūpintis Vyriausybė.
Šiuo metu daugiau kaip šimtas karių budi oro, jūrų uostuose ir pasienyje, transportinius skrydžius vykdo karinės oro pajėgos, artimiausiu metu į operacijų centrą ketinama deleguoti karininkų.
„Krašto apsaugos sistema ir pirmiausia kariuomenė ekstremalios situacijos atveju yra remiančioji institucija“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Karoblis.
„Į ekstremalios situacijos centrus jau paskirti karininkai, kurie galėtų pasidalyti kariuomenės ekspertize“, – pridūrė jis.
Ministras BNS kiek vėliau patikslino, kad į operacijų centrą deleguoti numatoma operacinius karininkus, viešųjų ryšių ir kitų sričių specialistus.
Krašto apsaugos sistema ir pirmiausia kariuomenė ekstremalios situacijos atveju yra remiančioji institucija.
Pastarosiomis dienomis opozicija ir kai kurie medikai paragino, kad krizės valdymą perimtų R. Karoblis arba karininkas. Šiuo metu ekstremalios situacijos operacijų vadovas yra sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
R. Karoblis pabrėžė, kad ekstremalių situacijų valdymu turi rūpintis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
„Kiekvienas turi daryti savo darbą. Krizę valdyti turi institucijos, kurios yra atsakingos, arba pagal kitų šalių patirtį (tai turi būti daroma) Vyriausybės arba premjerų lygiu“, – teigė ministras.
R. Karoblio teigimu, jei krizė gilės, kariai ateityje galės padėti vidaus reikalų sistemai užtikrinti viešąją tvarką, izoliuoti tam tikras teritorijas.
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, kariuomenė sumažino pratybų skaičių, šauktiniai savaitgaliais neišleidžiami namo, dėl kelių viruso atvejų yra izoliuotų karių – koronavirusas nustatytas Lietuvoje tarnaujančiam olandų kariui ir krašto apsaugoje dirbančiam civiliui asmeniui.
Paaiškino, kodėl nepaleidžiami šauktiniai
Raimundas Karoblis sako, kad šauktiniai, siekiant apsaugoti jų sveikatą, savaitgalį nepaleidžiami namo.
„Buvo klausimų iškilę, kodėl antrą savaitgalį iš eilės nėra paleidžiami (namo – ELTA) šauktiniai. Tai dėl šauktinių sveikatos yra, kad būtų kuo mažiau ryšių su plačiąja visuomenė. Kartu profesinės karo tarnybos kariai, kurie budi su šauktiniais, jie jau visa savaitė dirba kartu su šauktiniais, jie yra kareivinėse nuolat. Imamasi priemonių dėl maksimalaus izoliavimo nuo paslaugų, kurias teikia civiliai kariuomenėje“, – pirmadienį sakė R. Karoblis.
Anot ministro, šauktinių motyvacija šiuo metu yra gera.
„Kalbant apie šauktinius, jie atlieka pareigą ginti tėvynę. Atsiminkime, kad atlikdami savo pareigą, ko gero, tai yra mūsų galimas paskutinis rezervas, jei situacija dar labiau eskaluosis. Daliniuose šauktinių motyvacija gera, turime puikius vaikinus ir merginas, kurie motyvuotai ir stipriai tarnauja kariuomenei ir šituo nelengvu laikotarpiu“, – teigė R. Karoblis.
Stengsis išlaikyti 2 proc. BVP krašto gynybai
R. Karoblis teigia, kad atsižvelgiant į koronoviruso situaciją šalyje, šiais bei kitais metais Lietuva stengsis išlaikyti 2 proc. BVP krašto gynybai. Įveikus dėl viruso kilusią krizę, Lietuva turės grįžti prie politinių partijų įsipareigojimo skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų.
„Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, yra nukrypai nuo didėjimo trajektorijos. Juolab klausimas yra, kaip po krizės įsibėgės gamintojų poreikiai ir panašūs dalykai, kaip galėtume padaryti tuos pirkimus ir objektyvūs dalykai (...) Šie metai ir kiti metai, matyt, yra 2 proc. nuo BVP išlaikymas (...) 2,5 proc. nuo BVP yra ilgalaikis tikslas, kurio, manau, kai krizę suvaldysim turės būti sprendžiamas, kaip tas tikslas turės būti įgyvendintas“, – teigė ministras.
Kalbant apie šauktinius, jie atlieka pareigą ginti tėvynę. Atsiminkime, kad atlikdami savo pareigą, ko gero, tai yra mūsų galimas paskutinis rezervas, jei situacija dar labiau eskaluosis.
Pasak jo, Lietuva turės grįžti prie politinių partijų įsipareigojimo skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų, nes grėsmė iš Rusijos vis dar kyla.
„Tačiau, pirmas dalykas – krašto gynyba niekur nedingsta. Tai yra ilgalaikis klausimas. Su ekstremalia situacija ir šia pandemija tikrai situacija nesikeis. Kaimynas bus toks, koks yra, ir neturėkime dėl jo jokių iliuzijų. Taip kad ilgalaikėje perspektyvoje tai turi būti siekis“, – teigia ministras.
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų. Prezidentas Gitanas Nausėda, rudens pradžioje susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, teigė, kad Lietuvos pozicija – iki 2030 metų gynybai skirtas lėšas didinti iki 2,5 proc. nuo šalies BVP – nesikeičia.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje iki kovo 30 dienos įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...