Kovas už Lietuvos laisvę pirmadienį įprasmins ne vien juodas kaspinas. Pirmą kartą pasiektą Nepriklausomybę primins stilizuotas melsvos neužmirštuolės žiedas, kuriuo dalijasi akcijos "Neužmirštuolė" sumanytojai.

Britų pavyzdžiu

"Įsisek sausio 13-ąją Neužmirštuolės žiedą prie savo širdies. Tai atminties ir pagarbos ženklas", – kviečia nacionalinė iniciatyva "Neužmirštuolė".

Kitos gėlės – aguonos – simboliu kasmet lapkritį puošiasi Didžioji Britanija, minėdama Pirmojo pasaulinio karo baigtį. Tądien raudoną žiedą atlape segi ir praeiviai, ir politikai, ir karalienė.

Lietuviai Laisvės gynėjų dieną pirmą kartą įsisegs mėlynas neužmirštuoles. Akcijos iniciatoriai ir sumanytojai siekia įteigti, kad minint tautai svarbius įvykius nereikia vien rymoti ir liūdėti, už valstybės laisvės dovaną reikia dėkoti.

Vienas iš visuomenininkų, kviečiantis prisijungti prie "Neužmirštuolės" iniciatyvos, grupės "Antis" lyderis Algirdas Kaušpėdas sakė tikintis, kad Lietuvos istorija ir veidas paskatins parodyti pagarbą didvyriams, o nauja išraiška – subtilios gėlės motyvas – įprasmina sukauptą ramybę. Būtent šių vertybių – subtilumo bei ramybės, anot A.Kaušpėdo, šiuo metu ir reikia.

"Seniai buvo laikas sujungti turinį su forma. Kaip tik patraukli, ori ir išraiškinga forma suteikia naują kokybę ir prasmę turiniui. O turinys šiuo atveju nekintantis – mes visada mylėsime ir gerbsime didvyrius, kurie paaukojo gyvybę už mūsų laisvę. Tačiau reikia koja kojon žengti su gyvenimu ir modernizuoti pagarbos išraiškos priemones. Neabejoju, kad šis bandymas geras. Nežinia, kaip jis prigis, bet yra vertas pastangų", – dienraščiui kalbėjo A.Kaušpėdas.

Santūri šventė

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka sakė, kad ryškiausia Sausio 13-osios įvykių svarba išsiaiškinama jaunimo diskusijose, kur retrospektyviai svarstoma, "kas būtų, jeigu būtų?". Konkrečiau, ką jaunimas veiktų šiandien, jei Lietuva nebūtų išgyvenusi Sausio 13-osios, – ar vienytųsi į organizacijas, ar reikštų pilietinę nuomonę? Vadinasi, švęsti yra ką, o gėlės žiedas atlape ir kalbės apie santūrią šventę.

"Karta, kuri 1991-aisiais stovėjo prie televizijos bokšto, gynė parlamentą, taip pat šventė. Žmonės skandavo Lietuvos vardą ir tikėjo, kad jiems pavyks apginti Lietuvos laisvę. Norisi, kad ir dabar tai virstų solidžia, santūria, bet švente. Turime džiaugtis savo laisve, žinoma, ir pagerbti tuos, kurie ją iškovojo", – kalbėjo M.Zakarka.

Skirta pritraukti jaunimo

Jo teigimu, nauja forma, sugalvota paties jaunimo, ir paskatins prisidėti jaunimą, kuris retai apsilanko iškilminguose posėdžiuose ir tradiciniuose minėjimuose. Kartų dialogas užsimegs lengviau, kai gatvėje įsisegęs neužmirštuolę žmogus dar ir papasakos, už ką ją reikia segėti.

"Aš tikiu, kad "Neužmirštuolės" akcija taps viena iš daugelio pasikartojančių tradicijų, o kitos organizacijos atras vis naujų formų tautai svarbiems įvykiams paminėti", – prognozavo LiJOT prezidentas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Povilas Jakučionis pritarė, kad neužmirštuolės motyvas yra naujas būdas paminėti Sausio 13-osios įvykius, daliai visuomenės patrauklesnis už tradicinius renginius, susitikimus ir prisiminimus apie istorinių laikotarpių išgyvenimus.

"Įprasti minėjimai nėra kokie šou, todėl jie turi kartotis. Tačiau kai atsiranda naujų spalvų, tokių kaip ši akcija, darosi tik įdomiau, o juk svarbiausia, kad visuomenė susidomėtų dalyvauti tokiuose renginiuose", – svarstė P.Jakučionis.

Pasak jo, kaip ir "Misija Sibiras" bei žygiai partizanų takais, tokie darbai skatina nepamiršti istorinės patirties. Maža to, sąjungos nariai įsitikinę, kad būtent jaunimas turi perimti jų istorinės atminimo įamžinimo veiklą – leidybą ir renginių organizavimą.