- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartinė vaikų paėmimo iš šeimos tvarka turi daugiau saugiklių nei buvusi iki naujojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įsigaliojimo, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
E. Žiobienė pažymi, kad dalies politikų ir visuomenininkų kritikuojamas įstatymas nustato, jog paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos sprendimą dėl jo likimo priima teismas, tuo metu anksčiau pakakdavo vaiko teisių apsaugos darbuotojų sprendimo.
„Naująjį įstatymą aš laikau dideliu laimėjimu. Anksčiau vaiko teisių tarnyba paimdavo, dabar sprendimą priima teismas. Jei bus žodinis (teismo – BNS) nagrinėjimas, juo geriau, sprendimas bus priimtas išklausius abi puses. Palyginti su pusmečiu atgal, tai yra laimėjimas“, – trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė E. Žiobienė.
Naująjį įstatymą aš laikau dideliu laimėjimu. Anksčiau vaiko teisių tarnyba paimdavo, dabar sprendimą priima teismas.
Komitetas trečiadienį svarsto klausimą dėl šeimos ir valstybės vaidmens užtikrinant geriausius vaiko interesus.
Kauniečių šeimai, iš kurios buvo paimti vaikai, atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas teigė, jog vaiko paėmimas iš šeimos „visada yra bausmės forma“.
„Bet kuriuo atveju tai bausmė ir vaikui, ir tėvams. Jei kas įsivaizduoja tokią situaciją, kad iš jo vaikai paimami, tai yra trauma visam gyvenimui“, – sakė advokatas.
Jis taip pat kėlė klausimą, nuo kada valstybės institucijos turi teisę kištis į šeimos gyvenimą, bet teigė, jog kartą į tarnybų akiratį pakliuvusioms šeimoms nebelieka galimybės grįžti į normalų gyvenimą.
„Mes nepaliekam jokių šansų šeimai, kuri patenka į šį akiratį, vėlu tapti normalia šeima“, – sakė advokatas.
Seime šuo metu registruoti keli projektai, parengti reaguojant į kilusį rezonansą dėl iš šeimos paimtų vaikų.
Seimas jau pradėjo svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, savo pataisas registravo „valstietis“ Mindaugas Puidokas su grupe Seimo narių, bet pataisas kaip prieštaraujančias Konstitucijai įvertino Seimo teisininkai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis kaip kompromisinį registravo dar vieną pataisų projektą.
M. Puidoko ir grupės parlamentarų teiktos pataisos daugiausiai kritikos sulaukė dėl keičiamo smurto prieš vaiką apibrėžimo, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik jam sukeliamas žymus skausmas. Šiuo metu fiziniu smurtu laikomas bet koks vaikui sukeliamas skausmas
R. Karbauskio registruotame projekte numatyta, kad „vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis“.
Sprendimas paimti vaiką turėtų būti „pagrįstas ir motyvuotas, be kita to, nurodant ir aplinkybes, kodėl vaiko nebuvo įmanoma apsaugoti kitais būdais“.
Įrašoma, kad vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, o paėmimo metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.
Projektu šiek tiek koreguojamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, nustatant, kas nelaikoma smurtu. Pagal dabartinę įstatymo versiją, smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Nauju apibrėžimu būtų įrašoma, kad smurtu nebūtų laikomi „proporcingi“ veiksmai, kai siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, nebelieka pavojaus vaiko saugumui.
R. Karbauskis taip pat registravo pataisas, kad bylos dėl vaikų paėmimo privalomai vyktų žodinio proceso tvarka, vaiko tėvams privalomai atstovautų advokatas, tėvai gautų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.5
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...