JAV lietuvių bendruomenės atstovai ragina tautą spręsti referendumu, ar būtina keisti konstitucinę nuostatą, draudžiančią vienu metu turėti kelias pilietybes

Šią savaitę Seime posėdžiaujanti JAV lietuvių bendruomenės komisija nutarė parengti rezoliuciją, kuria šalies politinių lyderių būtų prašoma inicijuoti diskusiją dėl referendumo organizavimo, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta galimybė Lietuvos piliečiams turėti dar ir kitos valstybės pilietybę.

Ne išimtis, o paplitęs reiškinys

JAV ir kitų šalių lietuvių bendruomenių susirūpinimas dėl konstitucinių pilietybės nuostatų kilo po to, kai šių metų lapkričio 13 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame pareiškė, kad Pilietybės įstatyme lietuvių kilmės asmenims padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad po nepriklausomybės paskelbimo priimtuose pilietybės santykius reguliuojančiuose įstatymuose buvo apibrėžta, kokie asmenys yra Lietuvos piliečiai, tačiau ilgainiui laipsniškai vis labiau buvo plečiamas asmenų, galinčių turėti Lietuvos ir kurios nors kitos valstybės pilietybę, ratas. Galiausiai buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad asmenų, kurie tuo pat metu galėjo būti ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiai, ratas buvo išplėstas taip, kad tai, pasak Konstitucinio Teismo, sudarė prielaidas dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu.

Konstitucinis Teismas prieš mėnesį taip pat pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu ir kitos valstybės pilietis gali būti tik atskirais įstatymo numatytais atvejais. Tokie atvejai, Konstitucinio Teismo nuomone, gali būti tik labai reti ir išimtiniai, o ne paplitę.

Pretendentai perspėjami

Pasak Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Almanto Gavėno, nauji pretendentai gauti Lietuvos pilietybę jau yra perspėjami, kad jeigu jie pateiks prašymus neatsisakę turimos užsienio valstybės pilietybės, sprendimas greičiausiai bus neigiamas.

- Ar daug šiuo metu yra asmenų, turinčių dvigubą - Lietuvos ir kurios nors užsienio valstybės - pilietybę?

- Mes to nežinome, nes tokios apskaitos nėra ir negali būti. Egzistavo įstatymo priedermė Lietuvos piliečiams, kurie kažkada įgijo ir kitos šalies pilietybę, prisipažinti, bet toli gražu ne visi tą priedermę yra įvykdę. Galima tik apytikriai spėlioti, kiek tokių asmenų yra, bet tai būtų tik niekuo neparemti skaičiai, skirti nebent pamąstymui. Mūsų duomenimis, tokių asmenų galėtų būti daugmaž keturi tūkstančiai, bet tai, dar kartą kartoju, yra nepatikrinti skaičiai.

- Ar dabar, po Konstitucinio Teismo nutarimo, turi būti imamasi kokių nors veiksmų asmenų su dviguba pilietybe atžvilgiu? Gal jiems teks atsisakyti vienos pilietybės?

- Tų asmenų atžvilgiu niekas negali būti daroma. O dėl ateities du ministrai - vidaus reikalų ir užsienio - neformaliai susitarė, kad prašymų iš naujų pretendentų, neatsisakiusių kitos šalies pilietybės, nepriimti negalima. Tačiau tokiu atveju tuos žmones būtina įspėti, kad rezultatas gali būti neigiamas, o jie greičiausiai tik patirs išlaidų dėl tekstų vertimų, persiuntimo, dokumentų legalizavimo ir panašiai, nes tiktai atsisakius turimos užsienio valstybės pilietybės galima pretenduoti į Lietuvos pilietybę.

Lietuva - viena iš nedaugelio

- Ar vieną kartą sulaukęs neigiamo atsakymo dėl Lietuvos pilietybės suteikimo asmuo gali dar kartą kreiptis tuo pačiu klausimu, jau atsisakęs ryšių su užsienio valstybe?

- Įstatymas nedraudžia. Galų gale žmogus turi apsispręsti - atsisako jis kitos šalies pilietybės ar ne. Atsisakius kitos šalies pilietybės procedūra tampa nesudėtinga. Jeigu žmogus turi teisę į Lietuvos pilietybę, jis ją gauna. Mūsų departamento funkcija šiuo atveju yra išsiaiškinti, ar tikrai prašymą padavęs asmuo gali pretenduoti į Lietuvos pilietybę, kai atsisako turimos užsienio šalies pilietybės.

- Kaip vertinate po Konstitucinio Teismo nutarimo susiklosčiusią padėtį, kai šimtai tūkstančių lietuvių kilmės asmenų liko tarsi palikti už ribos, tapo svetimi Lietuvai?

- Negaliu vertinti. Aš esu valstybės tarnautojas ir šiuo atveju neturiu asmeninės nuomonės. Jūs su manimi kalbatės kaip su valstybės tarnautoju, o ne kaip su Almantu Gavėnu.

- Ar apskritai daug pasaulio valstybių toleruoja dvigubą pilietybę?

- Daug. Reikėtų pažvelgti į 1997 metų Europos konvenciją dėl pilietybės, kurioje toleruojama dviguba pilietybė. Labai mažai tėra šalių, kurios nėra šios konvencijos signatarai. Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos.