2021 metais iš Rūdninkų poligono į buvusį Kybartų kalėjimą buvo atvežti neteisėti migrantai. Prasidėjus migrantų krizei, Kybartuose buvo planuota apgyvendinti daugiau nei 700 žmonių. Pastate buvo įkurtas Užsieniečių registracijos centras, tačiau 2023 metais kalėjime jau nebeliko nė vieno migranto.

Dabar pastatas stovi tuščias – jis saugomas pasieniečių. Svarstoma, ką daryti su už 1,5 mln. eurų renovuotu objektu. Vietiniai gyventojai sako, kad nelabai svarbu, kas čia bus, svarbiausia, kad atsirastų darbo vietų, kurių Kybartuose itin trūksta.

„Aišku, atgaivinti, be komentarų, žmonėms darbų būtų, arba tą centrą atgaivinti, dabar jis laukia migrantų, bet ar jų bus?“, – svarsto gyventoja.

„Jeigu bus darbo vietų kybartiečiams, nes čia labai trūksta darbo vietų, ir jeigu bus garantija, kad bus ramybė, aš nieko prieš“, – sakė kita moteris.

LNK stop kadras.

Į dvi stovyklas pasidalino dvi ministerijos – Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Teisingumo ministras svarsto, kad čia būtų galima grąžinti kalėjimą.

„Pastatai yra puikiai renovuoti, įrengti, jeigu pavyktų derybų metu susitarti su Vidaus reikalų ministerija, kad pastatas pereina Kalėjimų tarnybai, ten būtų steigiama atviro tipo kalėjimo įstaiga“, – aiškino teisingumo ministras Rimantas Mockus.

Taip esą būtų išspręstas dabar perpildytų kitų įkalinimo įstaigų klausimas.

„Šiuo metu įkalinimo įstaigose yra 4 tūkst. nuteistųjų, taip pat 540 suimtųjų. Jeigu keltume iš visos Lietuvos įkalinimo įstaigų, pavyzdžiui, į atviro tipo koloniją, išspręstume dalį perpildymo klausimo“, – tvirtino R. Mockus.

Vidaus reikalų ministras sako, kad esant neaiškiai geopolitinei situacijai, būtina turėti antrą atsarginį variantą, jeigu vėl prasidėtų migrantų krizė.

„Analizuojame, jeigu ne čia, tai kur galėtume turėti rezervą, tuo keliu einame. Turime tam tikrus įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą, nes buvo padarytos investicijos, turime kitų pamąstymų. Bendrai manau, kad rasime tinkamiausią sprendimą“, – aiškino vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas primena, kad Lietuva įsipareigojusi priimti tam tikrą skaičių migrantų.

„Tai, ką deklaruoja Vidaus reikalų ministerijos šaka, tai yra daugiau nei 400 migrantų, dar daugiau kaip 1 tūkst. deklaruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – apie migrantų skaičių kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasieniečiai sako, kad Lietuvoje vis dar galioja ekstremali situacija dėl masinio migrantų antplūdžio.

„Jeigu grįšime į 2021 metus, per parą buvo sulaikoma ir 300 neteisėtų migrantų, tai įsivaizduokime, toks centras būtų užpildomas per 2–3 dienas“, – teigė S. Nekraševičius.

Vidaus reikalų ministras sako, kad Lietuva turi ne vieną rezervą, pavyzdžiui, maisto, elektrinę, kuri tiesiog laikoma tam, kad būtų panaudota, jei prireiktų, kaip ir šios patalpos. Svarstoma, ar įmanoma praplėsti ir esamą infrastruktūrą Pabradėje.

„Ieškome variantų pagal poreikį, reikalavimus. Ieškome ir kitų vietų, kur, tarkime, dabartinėse teritorijose egzistuoja, pavyzdžiui, toje pačioje Pabradėje. Joje turime centrą, bet ten jau per mažai vietų. Žiūrime, galbūt galima investuoti, kad pasiektume rezultatą, kurį turime čia“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Vidaus reikalų ministras atskleidžia, kad pernai šio nenaudojamo pastato išlaikymas kainavo per 50 tūkst. eurų. Jeigu čia veiktų Užsieniečių registracijos centras, dalį išlaidų padengtų Europos Sąjunga. Pastato likimas yra kryžkelėje tarp dviejų ministerijų vizijų. Ar tai bus atviro tipo pataisos namai, ar atsarginė vieta neplanuotoms krizėms – kol kas neaišku.