Į Lietuvą Europos komisarė atvyksta tik tada, kai Lietuvos premjeras būna užsienyje. Prieš porą metų tarp Dalios Grybauskaitės ir Gedimino Kirkilo prasidėjęs žodžių mūšis virto karu. Naujausi komisarės pareiškimai premjerui gali tapti nokautu.

Kritikos gavo ir ES

Lietuvos Vyriausybės atstovai – ne vieninteliai, girdėję aštrius kritikos žodžius iš eurokomisarės lūpų. Dar prieš tapdama atsakinga už visos ES biudžetą tuometė socialdemokratų Vyriausybės finansų ministrė D.Grybauskaitė kritikavo Europos biudžeto politiką.

Prieš Lietuvai tampant visateise ES nare, D.Grybauskaitė pirmoji iš Rytų Europos politikų drįso kritikuoti ir ragino "pertvarkyti ir reformuoti" Briuselio išlaidas – esą nevykdant ryžtingesnių reformų po plėtros ES biudžeto laukia krachas.

Po šio pareiškimo Europos Komisijos (EK) pirmininkas tuometei Lietuvos finansų ministrei pasiūlė kuruoti ne biudžeto, o švietimo ir kultūros sritį.

G.Kirkilas rašė 10 balų

Tačiau D.Grybauskaitė savo tikslą pasiekė – pusmetį pabuvusi antruoju pagal svarbą asmeniu švietimo ir kultūros srityje, paskirta finansinių programų ir biudžeto komisare penkerių metų kadencijai.

Lietuvos atstovės gautu vienu svarbiausių ir įtakingiausių EK postų džiaugėsi ir tuometė Algirdo Brazausko Vyriausybė.

2004 m. D.Grybauskaitę gyrė ir jos laimėjimais džiaugėsi to meto Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. "Drąsiai galima rašyti 10", – taip D.Grybauskaitę įvertino G.Kirkilas.

Prieš ketverius metus dabartinis premjeras kalbėjo, jog ES biudžetas yra vienas svarbiausių dalykų, todėl Lietuvai turėtų būti nemažai naudos, jei šią sritį kuruos tautietė.

Entuziazmas greitai išgaravo

Tačiau G.Kirkilui tapus Vyriausybės vadovu, džiaugsmas dėl pažinties su viena įtakingiausių komisarių išblėso. D.Grybauskaitė nepamiršo, jog atstovauja visos ES interesams, ir dažnai negailėjo kritikos Lietuvos Vyriausybės veiksmams.

Kritikos strėlės tarp Lietuvos Vyriausybės ir EK darbastalių pradėtos laidyti 2006 m., kai paaiškėjo, kad dėl pernelyg didelės metinės infliacijos (2,7 proc.) nepavyks nuo kitų metų įsivesti euro.

Tada D.Grybauskaitė kalbėjo, jog Lietuvos Vyriausybė nedėjo pakankamai pastangų, kad šalis atsidurtų euro zonoje. "EK negali vertinti Lietuvos Vyriausybės veiksmų, aš galiu tik konstatuoti, kad asmeniškai aš, kaip komisarė, vertinu tikslą pagal rezultatą. Nesvarbu, kiek buvo įdėta ir kaip buvo dirbama, svarbu, ar pasiektas rezultatas", – nedviprasmiškai rėžė EK atstovė.

Komisarė menkino Lietuvą?

Tuometis finansų ministras Zigmantas Balčytis teisinosi, neva buvo padaryta viskas, kas įmanoma, o dirbtinių administracinių priemonių infliacijai mažinti Vyriausybė negalėjusi imtis, kad vėliau šalies neapimtų finansų krizė.

Lietuvai ėmus kalbėti apie galimą euro įvedimą 2008 m. arba 2010-aisiais, D.Grybauskaitė entuziazmą vėl greitai užgesino: "Nelinkėčiau šaliai gauti antro antausio vien dėl to, kad pati apie save per gerai galvoja".

Komisarė teigė, kad reikia dvejų trejų metų pasiruošti ir infliacijai suvaldyti, bet Vyriausybė nieko nedaro.

G.Kirkilas tokią kritiką iškart pavadino karštakošiška – esą komisarė elgiasi neatsakingai, menkindama Lietuvos pastangas.

Premjeras norėjo skųstis

Šių metų birželį priešprieša tarp eurokomisarės ir ministro pirmininko pasiekė apogėjų. G. Kirkilas viešai žurnalistams pareiškė ketinantis apskųsti D. Grybauskaitę EK pirmininkui Jose Manueliui Barroso dėl jos reiškiamos kritikos.

Jo nuomone, komisarės kritika Vyriausybei yra politikavimas, "kurį ji tęsia tam, kad uždengtų savo pačios neveiklumą komisijoje, kurioje ji nieko nenuveikė Lietuvos naudai".

Tiesa, premjeras savo žodžius greitai atsiėmė, pareiškė, kad niekada neketino skųsti komisarės, o tik juokavęs: "Pasiskųsti EK pirmininkui galiu ir žodžiu, tą ne kartą esu daręs. Ir ponas J.M. Barroso man ne kartą yra sakęs, kad komisaras atstovauja ES, o ne nacionalinei valstybei".

G.Kirkilo nemalonę biudžeto komisarė užsitraukė pareiškusi, jog šalyje vyksta "puota maro metu". Kritiškai vertindama Lietuvos ekonominę padėtį bei finansinį stabilumą ji kaltino Ministrų kabinetą nesiimant jokių priemonių.

Vasaros pradžioje ji pabrėžė, kad Vyriausybė turėjo galimybių suvaldyti augančią infliaciją, jei būtų peržiūrėjusi ir sumažinusi visas išlaidas bei subalansavusi biudžetą.
"Vyriausybei viskas yra sakyta ir sakoma daug kartų daugiau, nei jūs girdite šiandien, – birželį tvirtino D. Grybauskaitė. – Kai esi priverstas išeiti kalbėti viešai, tai jau yra ne kas."
Ji neslėpė, kad paskutinius mėnesius dirbančiai Vyriausybei nebemėgins aktyviai patarinėti: "Tai, ką buvo galima padaryti šiai Vyriausybei, sakiau prieš dvejus metus ir pernai".

Per Jonines į Lietuvą atvykusi D.Grybauskaitė teigė, kad dabartinė valdžia neturi nei kompetencijos, nei politinės valios.

Apkaltino parsidavimu

Nepalankumo valdantiesiems EK atstovė neslėpė ir prieš pat rinkimus – spalio pradžioje komisarė pareiškė, kad išeitį iš susidariusios krizės ji matanti centro dešiniųjų partijų programose. Tai vėl papiktino premjerą.

"Vertinu kaip parsidavimą dešiniosioms partijoms. Tai labai negarbingas elgesys. Reikia tada išeiti iš tų pozicijų, kur ją paskyrė kairiojo centro arba kairiųjų Vyriausybė, ir tada politikuoti. Garbingai elgiantis reikia išeiti, atsistatydinti", – rėžė atgal G.Kirkilas.

Laukia kietas nusileidimas

Vyriausybės vadovas komisarės kritikos negirdi ir giriasi, kad jo premjeravimo laikas buvo itin sėkmingas Lietuvai: sparčiausiai augo BVP, didėjo atlyginimai bei socialinė parama.

Šią savaitę Lietuvoje viešinti D.Grybauskaitė tokias ministro pirmininko pagyras užgesino šliūkštelėjusi šalto vandens. Anot jos, Lietuvos valdžia pasirinko neigimo ir slėpimo taktiką.

"Bet kokia Vyriausybė, kuri tai daro, apriboja save, suriša rankas, nesiima priemonių su iššūkiais kovoti, jinai juos neigia. Tokių neigimų ES daugiau nepastebėjome", – sakė EK narė.

Vynioti žodžių į vatą nebeverta – anot komisarės, Lietuvos ekonomikos laukia ne minkštas, o kietas, staigus ir skausmingas leidimasis.

Eskpremjeras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A.Brazauskas atsisakė komentuoti savo Vyriausybės deleguotos komisarės santykius su dabartine valdžia.
"Jūs pučiate per didelį burbulą, šia tema nenoriu sakyti nė žodžio. "Pletkelių" nekomentuoju", – nukirto A.Brazauskas.

Raimundas Lopata, politologas

Konfrontaciją tarp Europos komisarės D.Grybauskaitės ir premjero G.Kirkilo vertinčiau pozityviai. Nemanau, kad ji kenktų Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje – ES turi svarbesnių reikalų, nei klausytis komisarės ir Vyriausybės apsižodžiavimų. Čia tik mums viduje tai atrodo svarbu ir verta dėmesio. Šiaip ar taip, ginčuose gimsta tiesa, o be kritikos nėra ir pažangos.

Naujausi smūgiai

Šiomis dienomis Lietuvoje viešinti eurokomisarė D.Grybauskaitė negaili skaudžių kirčių socialdemokratų Vyriausybei. Pateikiame aštriausias jos citatas.

"Valstybė neturi lėšų, lėtėjant ekonomikai jų bus dar mažiau, skolintis bus dar sunkiau. Politikų pažadai ne mažėja, o didėja. Toks neatsakingumas, kokį dabar demonstruoja beveik visa politinių jėgų paletė, yra didžiulis blogas pavyzdys. Ir jeigu visos politinės jėgos nesupras, į ką stumia šalį, bus tikrai labai sunku."

"Kai išgirsiu kokią nors politinę jėgą kalbant, kaip Lietuvoje tvarkytis su ateinančia ekonomine krize, tuomet su ja kalbėsime."

"Reali Lietuvos ekonominė padėtis rodo, kad patarimų Lietuvoje niekas neklausė. Mes matome, kad padėtis tik pablogėjo."

"Tik tokia Vyriausybė, kuri nebijos pripažinti tiesos, bus įvertinta tarptautiniu mastu ir pripažinta patikima. Apie esamą to pasakyti tikrai negalėčiau."

"Tokie politikai ir vyriausybės skandina savo šalis. Nenoriu minėti konkrečių pavadinimų, jūs žinote juos patys."

"Vyriausybės pasiruošimas krizei buvo ne tik nulinis, bet netgi neigiamas. Galime kaltinti tik patys save, kad neprispaudėme politikų ir kad nevertėme jų nemeluoti."
"Dabartinė Vyriausybė įeis į istoriją kaip sugebėjusi nuslėpti nuo Lietuvos piliečių tiesą apie realią ekonominę padėtį. Bet kuri valstybė turi žinoti tiesą. Lietuvos valdžia tiesą neigė, slėpė faktus, filtravo informaciją."