Koks maistas valgyklose turi būti patiekiamas moksleiviams?

Sudarant sutartis dėl moksleivių maitinimo mokyklose, reikia tiksliai surašyti, iš kokių produktų bus gaminami patiekalai, LRT RADIIJUI sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė. „Reikia nurodyti ir produkto sudėtį, ir kokie maisto priedai draudžiami, kad niekas negalėtų nupirkti tokių produktų, kurie pagal sąrašą draudžiami“, – pabrėžia valstybinė maisto produktų inspektorė.

Jos žodžiais, jei mokyklos valgykloje maitinimas netinkamas arba pažeidžiami higienos reikalavimai, nusiskundimus tarnybai gali pateikti ir patys moksleiviai: „Jie tikrai gali kreiptis į mūsų tarnybą, nes tvarkos apraše, kuriame išdėstyti pagrindiniai reikalavimai dėl vaikų maitinimo, vienas iš punktų yra tas, kad kiekvienoje vaikų maitinimo valgykloje turi būti nurodyta VMVT nemokama telefono linija, kad tiek auklėtojai, tiek vaikai, tiek tėvai, atėję į valgyklos patalpas ir turintys nusiskundimų, galėtų apie tai pranešti mūsų tarnybai.“

– Vasaros viduryje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė naujas rekomendacijas bendrojo ugdymo mokyklų valgiaraščiams. Kas pasikeitė, kad prireikė naujų rekomendacijų?

– Reikia priminti, kad naujos funkcijos mums buvo paskirtos pagal Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė paskyrė mūsų tarnybai derinti valgiaraščius, nors anksčiau tai darė visuomenės sveikatos centrai ir specialistai. Turbūt dėl to, kad VMVT vykdo kontrolę, mes tuos valgiaraščius ir privalėtume žiūrėti. Taigi visi klausimai, susiję su maisto tvarkymo subjektais (kavinėmis, valgyklomis), kurie maitina ir rūpinasi vaikų mityba, ir visa kontrolė perduota mūsų tarnybai.

– Į kavines, barus, restoranus einantys žmonės gali ir skųstis, jei kažkas netinka ar nepatinka. Bet moksleiviai paprastai tokios galimybės neturi arba nesuvokia, kad galėtų ja pasinaudoti?

– Noriu patikslinti, kad moksleiviai tikrai gali kreiptis į mūsų tarnybą, nes tvarkos apraše, kuriame išdėstyti pagrindiniai reikalavimai dėl vaikų maitinimo, vienas iš punktų yra tas, kad kiekvienoje vaikų maitinimo valgykloje turi būti nurodyta VMVT nemokama telefono linija, kad tiek auklėtojai, tiek vaikai, tiek tėvai, atėję į valgyklos patalpas ir turintys nusiskundimų, galėtų apie tai pranešti mūsų tarnybai.

– Paprastai sakoma, kad, jei mokyklos vadovai ir pedagogai valgo tą patį maistą, kurį valgo visi moksleiviai, vadinasi, tai jau gerai organizuotos maitinimo įstaigos požymis.

– Visos mokyklų maitinimo įstaigos turi mūsų maisto tvarkymo pažymėjimus. Vadinasi, nesvarbu, kokiame mieste, visas maitinimo įstaigas kontroliuoja VMVT. Noriu pabrėžti, kad kontrolė vykdoma būtent pagal tai, kokiai rizikos grupei maitinimo įstaiga priklauso. Jei nėra jokių problemų, negauname nusiskundimų, jos gali priklausyti ir mažos rizikos grupei, bet, deja, pas mus daugelis subjektų yra vidutinės rizikos, todėl yra tikrinami mažiausiai vieną kartą per metus. O jei gaunama nusiskundimų arba mes matome problemą (tarkim, maisto tiekėjai yra nesąžiningi), kontrolė organizuojama dažniau.

VMVT tikrina ir kontroliuoja ne tik higienos reikalavimus (t. y. patalpos), bet skiriamas didžiulis dėmesys produktų, pačių patiekalų kokybei, kaloringumui. Ir spaudoje buvo labai daug atgarsių apie tai, kad, kai mes laboratorijoje ištyrėme patiekalus, maždaug 40 proc. jų neatitiko reikalavimų. Taigi VMVT, perimdama naujas funkcijas, bendravo ir su Lietuvos tėvų forumu, ir su Aktyvių mamų sambūriu, ir su įmonėmis, kurios organizuotai maitina, kaip galėtų padėti, kad vaikų maitinimas būtų paprastesnis, geresnis, sveikesnis.

– Ką reiškia paprastesnis?

– Tai – organizavimo klausimai. Valgiaraščių derinimas verslui yra sudėtingas: yra Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos receptūros, rekomenduojamos vaikams, yra patiekalai, tačiau to nebuvo padaryta atskirai mokykloms, darželiams, socialinės globos įstaigoms, stovykloms. Tarnyba, matydama, kad verslui reikia aiškumo, kokie yra reikalavimai, ir parengė atskiras rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų valgiaraščiams. Be to, su dietologe Edita Gaveliene parengėme mūsų tarnybos ir dietologų siūlomą naują požiūrį į vaikų maitinimą ir mokykloms sudarėme trijų savaičių pavyzdinį valgiaraštį. Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų tarnybos parengtose rekomendacijose pasiūlyta daugiau patiekalų iš natūralios mėsos.

– Turite galvoje, kad atsisakoma visokių maltinukų?

– Ne, maltinuką mes pasiūlėme per tris savaites vieną kartą. Taip pat – dešreles vieną kartą. Nes dabar reikalavimuose nėra parašyta, kad negalima duoti kasdien tų pačių dešrelių. Taigi, derindama valgiaraščius, mūsų tarnyba ir norėjo, kad verslas matytų, kaip tarnyba suvokia sveikos mitybos pagrindus. Peržiūrėjus anksčiau suderintus valgiaraščius, ir mums patiems kilo klausimas – kam kasdien vaikams duoti kompoto, sulčių gėrimų. Juk, jei vaikai jų gauna, automatiškai padaugėja angliavandenių ir didėja maistinė energinė vertė. Ar to reikia? Todėl tarnybos siūlymu buvo atsisakyta kompotų ir kitų saldžių gėrimų, o tą energinę vertę perkėlėme į didesnį kiekį mėsos bei daržovių. Taigi manome, kad verslas turi rekomendacijas, o jomis vadovaujantis šiemet tikrai turėtų pagerėti vaikų mityba.

Mes tikrai atkreipėme dėmesį ir atsižvelgėme į tėvų norus – pavyzdžiui, ne visi tėvai nori, kad vaikai valgytų sriubas. Todėl mūsų rekomendacinis valgiaraštis parengtas su sriuba ir be sriubos. Tarkim, jei vaikas per pietus valgo sriubą, mažėja mėsos, garnyro ir daržovių. O jei vaikas nenori sriubos, vietoj 75 g keptos vištienos jis gauna jau 100 g. Taigi tarnyba stengiasi padėti verslui ir kartu tėvams. Tačiau tarnybos pozicija tokia, kad vaikų maitinimo klausimas turi rūpėti ne vien tarnybai ir maitinimo organizatoriams, bet ir tėvams, mokyklų direktoriams. O už viso maitinimo organizavimą atsako maisto tvarkymo subjektas, laimėjęs konkursą.

– Užsiminėte apie sutartis. Kaip jos sudaromos?

– [...] Organizuojant viešuosius pirkimus, reikia tiksliai surašyti, iš kokių produktų bus gaminami patiekalai. Tai reiškia, kad reikia nurodyti ir produkto sudėtį, ir kokie maisto priedai draudžiami, kad niekas negalėtų nupirkti tokių produktų, kurie pagal sąrašą draudžiami. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tiekėjų kontrolę. Mūsų tarnybos siūlymas buvo toks, kad tas, kuris laimi konkursą, turi pats kontroliuoti ir tiekėjus, nes mūsų patirtis parodė, kad vietoj aukščiausios rūšies dešrelių buvo atvežamos I rūšies dešrelės, neatitiko pieno riebumas ir kitų produktų kokybės rodikliai. Taigi sutartis turi būti labai protinga ir griežta.

– Ar pagal naujas rekomendacijas vaikai, kurie namuose valgo vegetarišką ar veganišką maistą, gali patiekalus rinktis ir mokykloje?

– Tai labai rimtas klausimas, nes mūsų tarnyba, nuo liepos mėnesio pradėjusi derinti mokyklų ir darželių valgiaraščius, gavo labai daug klausimų dėl vegetariško ir veganiško maitinimo. Nors šiandien rekomendacijų dėl to nėra, tarnyba nesikrato to klausimo ir su Sveikatos ministerija sprendžia, kaip jas parengti.

Tik noriu atkreipti tėvų dėmesį į vieną problemą. Mums paskambinusi darželio direktorė papasakojo nutikusį atvejį ir klausė, ką daryti. Tėvai atvedė vaiką į darželį, pasakė, kad namie nevalgo mėsos, ir paprašė užtikrinti, kad vaikas jos negaus ir darželyje. Taigi vaikas per pietus gavo daržovių ir garnyro, tačiau, pamatęs, ką valgo kiti, pasiėmė kotletą iš draugo lėkštės.

– Tėvai primeta vaikams savo mitybos įpročius?

– Tai pavieniai atvejai, bet darželiai klausia, kaip organizuoti maitinimą, jei tėvai nenori vaikams duoti mėsos. Noriu pasakyti, kad šis klausimas yra sprendžiamas, nes darželyje vaikai būna nuo ryto iki vakaro. O mokykloje dažniausiai pagrindinis maitinimas būna tik per pietus ir ten bet kokiu atveju yra ne tik vienas suderintas valgiaraštis. Tarkim, jei patiekiami makaronai su sūriu, vaikas turi teisę paprašyti makaronų su aliejumi ir be pieniško padažo. Vaikus reikia mokyti kalbėti, reikšti savo pageidavimus ir virtuvių darbuotojai tokiu atveju būtų lankstūs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių