APTARIMAS

Kokia bus Jūros šventė?

Miesto meras Rimantas Taraškevičius į pirmąjį pasitarimą šių metų Jūros šventės organizavimo ir finansavimo klausimais sukvietė stambiųjų uostamiesčio įmonių, bendrovių vadovus. Viešosios įstaigos “Jūros šventė” vadovė Audronė Umbrasienė trumpai pristatė svarbiausius šventės akcentus.

A.Umbrasienė teigė, kad kol kas neapsispręsta, kokio masto Jūros šventę verta organizuoti šiais metais. Istoriškai susiklostė tradicija, kad nuo pat pirmosios Jūros šventės, buvusios 1934 metais, ji buvo masiška. Pastaraisiais metais Jūros šventės masiškumas pranoko bet kokias kituose miestuose rengiamas šventes, o pernykštis Klaipėdos 750-mečio jubiliejus žmonių ir svečių gausa tapo Lietuvos rekordu. Tačiau ar verta tokio masto šventę organizuoti šiemet?

Ruošiant šventę svarbiausias klausimas - jos finansavimas. Patirtis rodo, kad minimalios Jūros šventės išlaidos svyruoja apie pusę milijono litų. Šiais metais svarstomas klausimas, ar nevertėtų kai kuriuos Jūros šventės renginius daryti mokamus? O gal įvesti specialų telefono numerį, kuriuo skambindami klaipėdiečiai ir šalies gyventojai galėtų paremti Jūros šventės biudžetą? Įvairiuose pasaulio miestuose masinių švenčių renginiai neretai būna mokami.

Klaipėdos pramonės bendrovių atstovai kalbėjo, kad apskritai Jūros šventės atsisakyti neverta, nes ji jau įaugo į miesto gyvenimą. Klausimas būtų kitas: kaip padaryti, kad uostamiesčiui ji duotų kuo daugiau naudos. Krovos kompanijos “Bega” vadovas Aloyzas Kuzmarskis pastebėjo, kad Klaipėdai būtina tinkamiau ir gražiau susitvarkyti iki Jūros šventės. Uostamiesčiui garbės nedaro apšiurę senamiesčio ir centrinių gatvių pastatų fasadai, neprižiūrimi balkonai. Klaipėdiečiai nepuoselėja tradicijos savo buto langus ir balkonus apsodinti gėlėmis. Svečiams bendras miesto vaizdas atrodo gana nykus.

Susitikimo dalyviai pastebėjo, kad kuo daugiau Jūros šventės renginių vertėtų perkelti į Smiltynę, neleisti beatodairiškai siaubti miesto centro, ypač želdinių, skverų, parkų. Pirmosios Jūros šventės tikslas buvo kuo daugiau Lietuvos gyventojų supažindinti su jūra, uosto gyvenimu. Deja, ne vienerius metus vadinamieji “jūriniai renginiai” lieka tik svajonėse. Buvo iškelta mintis, kad šiais metais šventinį fejerverką būtų galima surengti ant marių kranto, nes turistinių laivų terminalas nuo piliavietės pusės turi būti laisvai visiems prieinamas.

Miesto ir pramonės įmonių vadovai susitarė, kad artimiausiu metu bus atidžiau išanalizuoti įstaigos “Jūros šventė” pateikti pasiūlymai ir tariamasi šventės finansavimo klausimais.