Kelia grėsmę aviacijai

Kaip praneša institucijos, sulaikyta ir dalis įtariamųjų. Kai kurie politikai neslepia apmaudo, kad iki šiol nesugebame susitvarkyti net su meteorologiniais balionais, nors jau kurį laiką tvirtinama, jog sprendimai esą priimti, o priemonės jiems įgyvendinti – numatytos. Tai sprendė dar praėjusi valdžia, bet problemos kartojasi.

Vienas tokių politikų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Jo spėjimu, praėjusi konservatorių Vyriausybė baigdama darbus neperdavė surinktų žinių ir atlikto įdirbio naujai valdžiai, todėl dabar šią problemą spręsti taip sunku. D. Gaižausko teigimu, Lietuvos oro erdvę kirto ne 20, o net 100 meteorologinių balionų, kai kurie jų nešė itin didelius kontrabandos kiekius. Jį ypač pykdo tai, kad slepiama informacija.

„Mes visada tam skyrėme labai daug dėmesio, gaudavome informacijos iš pasieniečių, kariuomenės, o valdžia bandė slėpti faktus, taip yra ir dabar. Pernai buvo sutarta, kad Vidaus reikalų ministerija pasinaudos turimomis priemonėmis ir suvaldys šią situaciją, tačiau situacija darosi tik dar pavojingesnė, nes dabar tie oro balionai yra modifikuoti ir gabena virš 20 dėžių su kontrabanda“, – sako D. Gaižauskas ir priduria, kad šie balionai kelia realią susidūrimo grėsmę kylantiems ir besileidžiantiems lėktuvams.

Slepia informaciją?

Dalis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių dėl to kaltina krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, sako, tai signalas, kad kažkas sistemoje tiesiog nebeveikia. Pasipiktinimo neslepia ir keleiviai – jų skrydžiai buvo atidėti ilgoms valandoms arba nukreipti į kitus oro uostus už Lietuvos ribų.

Pats D. Gaižauskas sako D. Šakalienės nekaltinantis, tačiau nuostabą jam kelia tai, kad ji slepia informaciją, nekomunikuoja su visuomene ir esą nesilaiko to, kas dar prieš metus buvo sutarta NSGK. D. Gaižauskas aiškina, kad buvo sutarta dėti visas pastangas, bandant užkirsti kelią oro balionams patekti į Lietuvą ir pernešti kontrabandą. Tam turėjo būti pasitelkta ir kariuomenė, ir Lietuvos sienos apsaugos tarnyba, ir vidaus žvalgyba. Kurį laiką, sako NSGK narys, tai veikė ir buvo pasiekta rezultatų, bet dabar neva kalbama, kad trūksta lėšų, nors jo paties žiniomis, lėšų užtenka.

„Per tris mėnesius tikrai buvo pasiekta rezultatų, kontrabandinių įvykių mažėjo, o dabar vėl blogėja situacija, nes nėra pinigų viršvalandžiams. Mes nebesukontroliuojam nei išorės, nei vidaus. Skyrėm daug lėšų, pastangų, žinojome, ką reikia daryti. Tai kas nutiko? Mano galva, reikėtų pradėti patikrinimus nuo vadovų, kurie buvo paskirti spręsti šią problemą“, – svarsto D. Gaižauskas.

Kitas svarbus dalykas, anot jo, nustoti slėpti informaciją, nes tikrosios situacijos nežinojimas kelia dar daugiau nerimo ir situacijos nesprendžia. Jis pabrėžia, kad kovojant su šia problema, reikia kompleksinių priemonių, o Lietuvos oro erdvę kertančius balionus svarbu ne tik laiku pastebėti ir perimti, bet ir saugiai numušti.

Dės daugiau pastangų

NSGK narys socialdemokratas Tomas Martinaitis atkreipia dėmesį, kad taikos metu tokiais dalykais kaip svetimos valstybės oro balionų arba dronų įskridimas į Lietuvos oro erdvę turi rūpintis ne Krašto apsaugos, o Vidaus reikalų ministerija. Jo teigimu, po dabartinio įvykio svarbiausia buvo išsiaiškinti, ar įskridę objektai yra apgalvota ataka. Surinkti duomenys, sako T. Martinaitis rodo, kad tai nebuvo kenkėjiška ataka.

Kiekvienas turime atlikti savo darbą, kad galėtume pasakyti, jog padarėme viską, ką galėjome.

„Tai, kas dabar įvyko, patikrino mūsų turimus resursus. Džiugu, kad politinė dauguma prisijungė prie mūsų, ir viliuosi, kad šią problemą galėsime efektyviai spręsti. Matome, kad papildomos stebėjimo priemonės padeda identifikuoti įskrendančius objektus ir imtis veiksmų“, – sako NSGK narys T. Martinaitis.

Jis patvirtina D. Gaižausko žodžius, kad kontrabandos kiekiai didėja, ir sako, kad dabar labai svarbu kalbėti apie didesnį kriminalinės žvalgybos įgalinimą ir didesnes bausmes tiems, kurie gabena kontrabandą.

T. Martinaitis užtikrina, kad bus vykdoma parlamentinė kontrolė, bus skirta investicijų kontrabandos mažinimui, situacija bus įvertinta ir priimti sprendimai, ką konkrečios tarnybos gali padaryti, kad situacija keistųsi.

„Dėliojamas naujas biudžetas, reikia padaryti viską, kad tai sistemai būtų suteikti visi reikalingi resursai“, – sako T. Martinaitis, tačiau priduria, kad šimtaprocentinio rezultato tikėtis sunku.

„Mes turime patikrinti, ar sistema veikia taip, kaip turėtų. Sistema, biurokratija yra toks mechanizmas, kuriam reikia nuolatinės kontrolės. Kiekvienas turime atlikti savo darbą, kad galėtume pasakyti, jog padarėme viską, ką galėjome“, – teigia T. Martinaitis.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: