Klaipėdos kultūrai - užsieniečių pagalba

Negalėdama nuspręsti, kaip reikėtų finansuoti Klaipėdos kultūros įstaigas, miesto savivaldybė į pagalbą pasikvietė šioje srityje labiau patyrusius užsieniečius.

Jų patarimais suinteresuota ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos kultūra, išgyvenanti vadybos krizę ir negalinti rasti tinkamiausio finansavimo modelio.

Šiandien uostamiestyje tęsiasi vakar prasidėjusi tarptautinė konferencija „Neužšąlanti kultūra: naujo kultūros vadybos diskurso link“. Joje dalyvauja ne tik Klaipėdos kultūros įstaigų vadovai, bet ir garsūs Vakarų Europos kultūros valdybos profesionalai.

Iš Olandijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Vokietijos atvažiavę specialistai, prie kurių prisidėjo ir pranešėjai iš Lietuvos, bandys išsiaiškinti, kokį kultūros vadybos modelį geriausia pasirinkti. Apie konferencijos svarbą byloja ir tai, kad joje apsilankė pats kultūros ministras Jonas Jučas.

Pasak savivaldybės Socialinio departamento direktorės Nijolės Laužikienės, šiuo metu nėra aišku, ar palikti institucinę vadybos sistemą, kai kultūros įstaigos pavaldžios savivaldybei ir yra jos išlaikomos, ar kultūros įstaigas finansuoti tik iš dalies.

„Dabar šios įstaigos finansuojamos savivaldybės ir laikosi gan varganai. Tokia situacija nesudaro vienodų sąlygų nevyriausybinėms kultūros įstaigoms konkuruoti su biudžetinėmis, užkerta kelią naujoms iniciatyvoms atsirasti. Kita vertus, ar kultūros įstaiga turėtų tapti verslo įmone, orientuota tik į pelną?“ - klausė konferencijos iniciatorė.

Miesto vicemerė Audra Daujotienė aiškino, kad esą sunku nustatyti, kuri organizacija turėtų būti finansuojama iš biudžeto, o kuriai užtektų tik dalinio rėmimo. „Mums reikia patarimo. Subrendome pokyčiams, nes steigiasi nepriklausomos kultūrinės įstaigos, atsiranda rėmėjai, tačiau kaip elgtis, nežinome“, - prisipažino ji.

Žinomas profesorius iš Roterdamo (Olandija) Erasmus universiteto Dirkas Nordmanas (Dirk Noordman) papasakojo, kad panašią situaciją Vakarai išgyveno prieš kelis dešimtmečius.

„Dar prieš dvidešimt metų kultūros įstaigos Olandijoje tapo privačios, o Vyriausybė tik skyrė joms paramą.

Aštuntajame dešimtmetyje ši parama siekė net 85 proc., dabar – tik 50 proc. Likusią dalį skiria rėmėjai. Ir Klaipėdoje ateis laikas, kai suklestės kultūros rėmimas“, - įsitikinęs jis.

Po vakar išklausytų pranešimų šiandien savivaldybės atstovai ir užsienio ekspertai prie apvaliojo stalo bandys reziumuoti, kokiu keliu pasukti Klaipėdai, formuojant naują kultūros politiką.