ĮVERTINIMAS

Klaipėdiečius pagyrė už gyvūnų ženklinimą

Klaipėdos miestas pirmasis Rytų Europoje pradėjo ir sėkmingai įgyvendina gyvūnų identifikavimo projektą.

Parvežė sveikinimą

Iš Briuselyje vykusios Europos gyvūnų duomenų bankus vienijančios organizacijos (EuroPetNet) Generalinės asamblėjos Lietuvos delegatė, gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ savininkė Jurgita Gustaitienė parvežė sveikinimo raštą Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui. Jame teigiama, kad Klaipėdos miestas pirmasis Rytų Europoje pradėjo ir sėkmingai vykdo gyvūnų ženklinimo projektą, kuris padeda gyventojams jaustis saugiems ir ramiems dėl savo gyvūnų. Šalių įstatymai ir tarptautiniai norminiai aktai reglamentuoja naminių gyvūnų laikymą, tačiau projekto sėkmę dažniausiai nulemia pozityvus miesto vadovų ir gyventojų požiūris. „Dėkojame už nuoširdų ir glaudų bendradarbiavimą projekte ir visapusę paramą diegiant pažangiausius gyvūnų identifikavimo metodus“, - rašoma sveikinimo rašte.

EPN vienija trylikos Europos šalių gyvūnų duomenų bankus. Organizacijos narės – nepelno organizacijos, registruojančios gyvūnus mikroschemomis ir kaupiančios duomenų bankus. Mūsų mieste veikianti viešoji įstaiga Gyvūnų registravimo centras EPN nariu tapo šį pavasarį, o gyvūnų registrą pagal EPN taisykles pradėjo 2002 m. pabaigoje. Įstaigos duomenų bazėje sukaupti duomenys apie daugiau nei 1200 gyvūnų. Visi jie yra ir EPN duomenų bazės tinkle.

Padėkojo pagalbininkams

VšĮ Gyvūnų registravimo centro steigėja yra Gyvūnų globėjų asociacija. Vakar šios asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis įteikė padėkos raštus ir suvenyrus asmenims, labiausiai prisidėjusiems prie gyvūnų (šunų ir kačių) identifikavimo projekto vykdymo Klaipėdoje. Autoriniai darbai – „sniego letenos“ – skirti savivaldybės tarybos nariui, buvusiam Miesto ūkio komiteto pirmininkui Valdemarui Anužiui, kuris labai prisidėjo prie to, kad mieste būtų pradėtas vykdyti gyvūnų ženklinimas. Taip pat Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Virginijui Gailiui, savivaldybės Miesto ūkio ir statybos skyriui, aktyviausiai projekte dirbančių veterinarijos klinikų savininkėms gydytojoms Nijolei Jurevičienei ir Ritai Gineikienei.

Ženklina ne visi

Pasak V.Gustaičio, gyvūnų ženklinimas padeda kontroliuoti gyvūnų migraciją, ligų protrūkius, įpareigoti savininkus atsakyti už savo augintinius ir tinkamai juos prižiūrėti, greičiau rasti dingusius gyvūnus. Gyvūnų ženklinimas mikroschemomis palengvina keliones su jais į kitas šalis (nereikia papildomų dokumentų). Tokiu būdu taip pat kaupiama informacija apie šunų ir kačių vakcinaciją nuo pasiutligės bei kitų užkrečiamų ligų. „Gyvūnų ženklinimas yra prevencinė priemonė nuo pasiutligės“, - sakė V.Gailius. Jis pastebėjo, kad mikroschemomis ženklinami gyvūnai yra nemokamai skiepijami. Klaipėdos savivaldybė skyrė 5 tūkst. litų vakcinai nuo pasiutligės, švirkštams įsigyti.

Vadinamieji mikročipai yra implantuojami po gyvūno oda, todėl yra atpažįstami specialių skenerių, kurie parodo gyvūno ženklinimo numerį. Pagal šį numerį galima nustatyti gyvūno savininką. Už šuns ar katės identifikaciją, kurią atlieka veterinarijos gydytojas, gyvūno savininkui mokėti nereikia. Vis dėlto, kaip pastebėjo J.Gustaitienė, ne visi gyvūnų savininkai ženklina savo gyvūnus. Anot jos, dalis klaipėdiečių sąmoningai to vengia, nenorėdami būti nustatyti (turimi galvoje žmonės, nepaisantys Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių. Už jų nesilaikymą gresia juridinė atsakomybė).

Per vienerius projekto gyvavimo metus mikroschemomis paženklinti 1042 (iš jų - 34 katės) Klaipėdoje laikomi gyvūnai ir sukaupta duomenų apie dar nepaženklintus, bet laikomus mieste 5 tūkst. gyvūnų. Gyvūnų registravimo specialistų skaičiavimais, mieste gali būti laikoma apie 14 tūkst. gyvūnų.

Skolininkų – daugiau

Iki šių metų spalio 30 d. už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose į savivaldybės biudžetą surinkta per 71 tūkst. litų rinkliavų. J.Gustaitienė pastebėjo, kad anaiptol ne visi gyvūnų savininkai moka rinkliavas už gyvūnus – klaipėdiečiai yra skolingi 219 tūkst. litų. „Kol savininkai nesusimoka, nereikia tikėtis didelio komforto“, - sakė J.Gustaitienė. Ji priminė, kad įstaiga Gyvūnų registravimo centras klausė šunų ir kačių savininkų, kam, jų nuomone, reikėtų skirti rinkliavų pinigus. Dauguma klaipėdiečių pasisakė už tai, kad būtų įrengtos normalios šunų vedžiojimo aikštelės.

Galima manyti, kad kol kas jų sąžiningai rinkliavas mokantiems gyvūnų savininkams reikės palaukti.