Klaipėdiečiai miesto valdžios nevargina

Uostamiesčio gyventojai gali rinkti bendruomenės narį, padėsiantį jiems bendrauti su miesto valdžia. Sukūrę dar vieną biurokratinį mechanizmą, Klaipėdos valdininkai džiaugiasi padėję paukščiuką prie įstatymo reikalavimo. Tačiau ir patys abejoja, ar tai padės gyventojams priartėti prie valdžios. Klaipėdiečiai iki šiol vangiai naudojosi jiems suteiktomis galimybėmis savo problemas išsakyti tiesiogiai miesto vadovams arba jų pačių išrinktiems tarybos nariams.

Skundžiasi valdžia

Pasak Lietuvos Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės, pastaruoju metu iš gyventojų ji sulaukianti daug skundų vietos valdžia. Esą savivaldybės tarnautojai vangiai ar iš viso nesprendžia pavienių gyventojų problemų, susijusių su namo šilumos ūkio, kitais smulkiais, kasdieniškais, tačiau gyventojams svarbiais klausimais.

Dažniausiai nepatenkinti tie gyventojai, kurie nėra sukūrę namų bendrijų. Namų valdų administratorius taip pat ne visada gali pagelbėti. „Neretai ir patį administratorių gyventojai apskundžia savivaldybei“, - sakė K.Vintilaitė.

Padaugėjus skundų ir gyventojų prašymų apginti jų interesus, K.Vintilaitė raštu priminė Klaipėdos savivaldybei apie tai, kad reikia įteisinti bendruomenės atstovo rinkimus. To jau nuo 2000-ųjų metų reikalaujama Vietos savivaldos įstatyme. Penkerius metus šį gyventojams svarbų punktą Klaipėdos savivaldybė ignoravo.

Demokratija „neveikia“

Tik neseniai bendruomenės atstovo rinkimus įteisino tik uostamiesčio, Palangos, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės.

Laikinai einanti Neringos savivaldybės administracijos direktorės pareigas Edita Vaičiūnienė pripažino, jei tokios tvarkos nebūtų, niekas jos ir nepasigestų. Pasak pašnekovės, gyventojai dėl savo problemų gali kreiptis į tarybos narius, todėl tarpininkai nereikalingi.

Vargu ar, atsiradus bendruomenės atstovo rinkimus reglamentuojančiai tvarkai, klaipėdiečiai puls vienytis spręsti savo problemų. Klaipėdos savivaldybėje yra sudarytos „demokratinės galimybės“ kreiptis į valdžią tiesiogiai. Tačiau tuo naudojasi tik keletas gyventojų.

Galimybė išsakyti problemas yra ir „Klaipėdiečių tribūnoje“. Per pusę metų joje pasisakė 6 klaipėdiečiai. Gyventojai gali susitikti ir su tarybos nariais, tačiau to niekas nedaro. Šiemet oficialiai neužregistruotas nė vienas gyventojas, panoręs kreiptis į tarybos narį.

Dirbs be atlygio

Bendruomenės atstovui numatyta daug pareigų bei darbų, už kuriuos nenumatytas atlygis. Tarp jų - skatinti bendruomenę prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją - kelius, gatves, aikštes, plėtoti bei organizuoti gyvenvietės kultūrinį ir sportinį gyvenimą. O prireikus - organizuoti gyventojų apklausas ir susitikimus su Seimo nariais, savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitais savivaldybės atstovais.

Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Artūras Šulcas neneigė, kad naujasis dokumentas - savivaldybės paukščiukas vykdant įstatymo raidę. Jis abejojo, kad atsiras daug „savanorių“, kurie mielai atstovaus savo gyvenamosios vietos teritorijai be atlygio.

Tvarką, kaip rinkti ir atšaukti bendruomenės narį, paruošusi Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Paulaitienė teigia, kad bendruomenės atstovas gali gauti atlygį, jei tai nuspręs bendruomenės nariai, sutikę jam mokėti iš savo asmeninių lėšų.

Atstovaus rajonams

B.Paulaitienė mano, kad naujasis dokumentas reikšmingas toliau nuo Klaipėdos centro išsidėsčiusių teritorijų - Tauralaukio, Rimkų - gyventojams. Tačiau bendruomenės atstovus gali išsirinkti ir kitų uostamiesčio rajonų gyventojai. Gyvenamosios teritorijos, kurioms atstovaus bendruomenės narys, suskirstytos pagal rinkimų apylinkes. Klaipėdoje jų yra 55.

Bendruomenės atstovas gali teikti bendruomenės pageidavimus dėl vietinio susisiekimo transporto organizavimo, dėl kelių, gatvių, šaligatvių, aikščių tvarkymo bei aplinkos apsaugos ir sanitarijos, dėl naminių gyvūnų laikymo taisyklių, vaikų teisių apsaugos, viešosios tvarkos.