Kiek demokratijos mūsų kasdienybėje?

Mažai domisi politika

"Politika apskritai yra mažai svarbi jaunų žmonių gyvenime", – pastebi doc. J.Imbrasaitė. Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2017-aisiais tik 17,6 proc. jaunimo Lietuvoje nurodė, kad politika jų gyvenime yra svarbi arba labai svarbi. Prieš devynetą metų tokių jaunuolių buvo dar mažiau – vos 13,7 proc.

Jaunimas visose šalyse politika domisi mažiau negu vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Docentės teigimu, jaunesniems aktualūs kiti dalykai: įsitvirtinimas darbo rinkoje, laisvalaikis ir pramogos, šeimos kūrimas. Politika artimesnė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu aktualesnėmis tampa valstybės teikiamos viešosios paslaugos bei socialinės garantijos.

"Kalbame, kad dalyvavimas rinkimuose ir domėjimasis politika auga, tačiau įsitraukimas į organizacijas ir kolektyvinius protesto veiksmus išlieka beveik nepakitęs", – pastebi J.Imbrasaitė ir patikslina, kad 2008 m. domėjimasis politika tesiekė 16,1 proc., o prieš trejus metus jis buvo paaugęs iki 25,4 proc.

Europos vertybių tyrimas rodo, kad pasitikėjimas politinėmis institucijomis Lietuvoje yra padidėjęs: jauni žmonės gana pasitiki Vyriausybe – 47,1 proc. (2017 m.), lyginant su 27,2 proc. (2008 m.), parlamentu – 26,7 proc. (2017 m.), o buvo 19 proc. (2008 m.). Pasitikėjimas politinėmis partijomis išaugo 11,5 proc. (2008 m. skaičiai tesiekė 9,7 proc., o 2017 m. – 21,2 proc.).

Jauni žmonės paprastai optimistiškiau vertina demokratiją ir labiau pasitiki politinėmis institucijomis nei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Tai patvirtina ir statistika, žvelgiant į pastarųjų dešimties metų duomenis. "Ateina karta, kuri jau nėra mačiusi komunistinės sistemos, demokratija jiems atrodo kaip savaime suprantamas dalykas", – sako VDU dėstytoja.

Kalbant apie jaunų žmonių požiūrius į demokratiją ir politines institucijas, reikėtų nepamiršti, kad naujose demokratijose piliečių požiūriai ir vertinimai yra mažiau stabilūs, nes didelį poveikį atsakymams daro žmogaus emocijos tuo metu. "Jeigu aš tą akimirką patenkintas savo gyvenimu, tai viskas aplink mane gali atrodyti daug geriau", – užsimena J.Imbrasaitė.

Gyvename demokratinėje šalyje, bet kiek jos yra mūsų kasdienybėje?

Pastebimas trūkumas

"Gyvename demokratinėje šalyje, bet kiek jos yra mūsų kasdienybėje?", – retoriškai klausia VDU docentė. Anot jos, demokratija reiškia pagarbą žmogaus teisėms, visų lygybę prieš įstatymą, žmonių dalyvavimą priimant juos liečiančius sprendimus. Lietuvoje žmonės demokratiją dažnai sieja su ekonominiais aspektais. Remiantis Europos vertybių tyrimo duomenimis, jauni žmonės esminiais demokratijos bruožais laiko ne tik balsavimo rinkimuose teisę, lygias moterų ir vyrų teises, bet ir galimybę gauti valstybės paramą ne darbo metu bei žmonių pajamų suvienodinimą.

Pasak J.Imbrasaitės, demokratijos esmė – gebėjimas suprasti ir derinti skirtingų grupių interesus. "Reikia sudaryti kuo daugiau galimybių jauniems žmonėms dalyvauti priimant sprendimus ir sąlygas jiems veikti savarankiškai mokyklose, organizacijose, darbo vietose. Kai už vaikus sprendimus priima tėvai, mokytojai, jie nebeturi kur savęs išreikšti, todėl mažiau prisiima atsakomybės už savo veiksmus, dažnai tampa pasyvesni", – teigia VDU sociologė.

Socialinių tinklų poveikis

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose jaunimo įsitraukimas išaugo ir didžiausią poveikį tam turėjo socialiniai tinklai. "Čia pasidarbavo "Facebook", – teigia sociologė J.Imbrasaitė

"Tie, kurie moka šmaikščiai pasišaipyti iš konkurentų politikoje, kelia daug vaizdinės medžiagos į socialines medijas, gali sudominti jaunus žmones, – įžvalgomis dalijasi VDU docentė. – Beje, dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose ragino daug žinomų pramogų pasaulio atstovų, o tai taip pat turėjo įtakos jaunų žmonių įsitraukimui į rinkimus."

Galimybę, kad jaunimas galėtų savo balsą rinkimuose atiduoti jau nuo 16 metų, J.Imbrasaitė vertina dvejopai. "Nemanau, kad tai duotų realios naudos. Žinoma, turime jaunimo, kuris norėtų ir galėtų balsuoti, bet geriau reikėtų aktyvinti pilietinį ugdymą mokyklose", – įsitikinusi docentė.

Elitinė demokratija

VDU Sociologijos katedros docentė pastebi, kad Lietuvai būdinga elitinė, o ne dalyvaujanti demokratija. Žmonių vaidmuo dažniausiai pasireiškia tik rinkimuose, balsuojant už vienų ar kitų partijų atstovus. Vėliau piliečiai praranda savo vaidmenį iki kitų rinkimų, o jiems atstovauti turėtų išrinkti atstovai. Elitinės demokratijos atveju, laikotarpiu tarp rinkimų piliečiai praktiškai nekontroliuoja savo išrinktų politikų, o tai sudaro sąlygas nesiekti bendruomeninio gėrio ir nepaisyti piliečių interesų.

"Būdingas elitinės demokratijos bruožas yra žemas visuomenės politinių žinių lygis. Žmonėms sunku kontroliuoti politikus, jeigu jie neturi pakankamai žinių apie demokratinio žaidimo taisykles. Lietuvoje demokratija vis dar tebesiejama su ekonomine gerove ir socialinėmis garantijomis, o žmonių ar bendruomenių piliečių dalyvavimas, sprendžiant jiems aktualius klausimus, daugeliu atvejų nėra laikomas būtinu ir vienu iš svarbiausių dalykų", – apgailestauja J.Imbrasaitė.