Seimas vėl atidėjo įstatymų, susijusių su buvusio sovietinio saugumo ir jų darbuotojų bei bendradarbių veikla, projektų svarstymą

Parlamentarai nusprendė nenagrinėti liustracijos įstatymų projektų, kol nebus atsakyta į kelis aktualius klausimus. Kaip vakar kalbėjo Seimo nariai, prieš dar kartą grįžtant prie įstatymų, susijusių su KGB ir jų darbuotojų bei bendradarbių veikla, būtina nuspręsti, kaip elgtis su specialiaisiais archyvais ir kaip traktuoti vadinamųjų KGB rezervistų veiklą.

Prieštarauja prisipažinimo termino pratęsimui

Paskutinį kartą Seimas liustracijos įstatymų paketą svarstė šių metų sausį. Nuo to laiko svarstyme buvo padaryta pertrauka, o paskutiniai įvykiai, kai praėjusią savaitę Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė gavo šūsnį archyvinės KGB medžiagos, šią užmirštą temą vėl iškėlė į paviršių.

Vadinamąjį liustracijos įstatymų paketą sudaro beveik dvi dešimtys teisės aktų pataisų, bet jau posėdžio pradžioje Seimas apsisprendė, kad bus svarstomi tik du teisės aktų projektai iš šio paketo, susiję su buvusių saugumo struktūrų kadrinių darbuotojų veiklos apribojimu.

Kituose teisės aktų projektuose, kuriuos Seimas nusprendė dar tobulinti, dabar numatyta metams pratęsti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo terminą. Pasak parlamentaro Petro Gražulio, kuris ir inicijavo projektų svarstymo išbraukimą iš vakar dienos darbotvarkės, nuostata pratęsti prisipažinimo laikotarpį yra ydinga.

Tiesa, nepavyko apsvarstyti ir likusių dviejų projektų. Po beveik valandą trukusių diskusijų, ar iš viso derėtų iš tarpusavyje susijusių teisės aktų projektų išplėšti porą ne pačių svarbiausių dokumentų ir juos svarstyti, buvo nuspręsta ir juos atidėti į šalį.

Kreipsis į Konstitucinį Teismą

Kaip žurnalistams aiškino konservatorius Saulius Pečeliūnas, Seimo nariai susidūrė su dviem svarbiais klausimais, kuriuos būtina išspręsti prieš toliau nagrinėjant liustracijos įstatymų pataisų paketą. Vienas jų - dėl archyvų, kuriuose saugomi su sovietų specialiosiomis tarnybomis susiję dokumentai, atvirumo ar uždarumo, o kitas - dėl vadinamųjų KGB rezervistų statuso.

“Jeigu mes archyvus paliekame uždarus kaip dabar, tuomet kyla natūralus klausimas: ar Lietuvos valstybė okupacinės valstybės veikimą prieš Lietuvą laiko savo slapta informacija? Tai netelpa į jokios logikos rėmus. Visuomenė turi žinoti savo tikrąją istoriją”, - tvirtina S.Pečeliūnas.

Konservatorių iniciatyva Seimas vakar ėmė svarstyti galimybę archyvų uždarumo dilemą perduoti spręsti Konstituciniam Teismui. Kreipimosi į Konstitucinį Teismą projekte klausiama, ar Archyvų įstatymo 20
straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam atviros pilietinės visuomenės principui, taip pat, ar įstatymo nuostata nepagrįstai neriboja konstitucinės teisės į informaciją, ar nevaržo akademinės tyrimo laisvės.

Minėtame Archyvų įstatymo
straipsnyje numatyta, kad priėjimas prie KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų dokumentų, saugomų archyvuose, yra apribotas 70 metų nuo jų sudarymo.

Lietuva - juodajame sąraše

Pasak S.Pečeliūno, kol kas Seimas neturi atsakymo ir į klausimą, kuo derėtų laikyti KGB rezervistus: prilyginti juos kadriniams KGB darbuotojams, bendradarbiams ar “padėti dar į kitą lentyną”.

Praėjusių metų pavasarį KGB rezervo veiklą tyrusi Seimo komisija konstatavo, jog tuometinis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius praeityje buvo įrašyti į KGB rezervo sąrašą, bet dabar nebekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. “Komisija pasakė vieną sakinį, kad rezervas yra sudėtinė KGB dalis, tačiau antro sakinio, kuo jie, tie rezervistai, buvo, nepasakė”, - apgailestauja S.Pečeliūnas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas išreiškė susirūpinimą, kad Lietuva jau porą metų vėluojanti keisti liustracijos įstatymus, atsižvelgdama į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, ir dėl to jau atsidūrusi vadinamajame juodajame sąraše.

Teisės aktai keičiami, Europos žmogaus teisių teismui dviejose Lietuvos piliečių bylose prieš Lietuvą 2004 ir 2005 metais konstatavus, jog šiuo metu galiojančios nuostatos, numatančios darbinės veiklos apribojimus privačiame sektoriuje dirbantiems buvusiems KGB darbuotojams, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

Dokumentai gali patekti “į pečių”

Vakar į Seimą pakviesta Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė, Liustracijos komisijos pirmininkė D.Kuodytė teigė negalinti atskleisti asmens, grąžinusio ilgai slėptą archyvinę medžiagą apie sovietų KGB veiklą Lietuvoje, nes būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe. Pernai Liustracijos komisija paragino gyventojus atiduoti turimą archyvinę medžiagą žadėdama anonimiškumą.

“Man regis, kad protingiausia būtų šitoje situacijoje kuo skubiausiai priimti įstatymą, kuriame būtų pasakyta, kad informacija apie žmones, kurie grąžina dar turimą kažkokią archyvinę medžiagą, nebus viešinama. Galiu garantuoti, kad tai paskatintų ir kitus grąžinti tokią medžiagą”, - vakar parlamentarams aiškino D.Kuodytė.

Ji taip pat apgailestavo, kad šiomis dienomis “vyksta ne normali diskusija apie gautus dokumentus ir ką jie reiškia, o kažkokios džiazo improvizacijos žiniasklaidoje”. D.Kuodytė perspėjo, kad jeigu nesiliaus raginimai, kad informaciją apie dokumentų pateikėją būtina perduoti prokuratūrai, tai kiti privačiose rankose esantys KGB dokumentai “bus kišami į pečių”.

Praėjusią savaitę D.Kuodytė pranešė gavusi šūsnį 1991-1992 metais veikusios komisijos KGB veiklai tirti archyvinės medžiagos, bet atsisakė nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį. Pasak Liustracijos komisijos pirmininkės, tarp sugrąžintų dokumentų yra 53 originalios KGB bylos ir apie 7 tūkst. asmens kortelių bei kitos archyvinės medžiagos.

Premjeras Gediminas Kirkilas pavedė Teisingumo ministerijai ištirti, kaip dokumentai, tarp kurių yra ir buvusių KGB bendradarbių prisipažinimų, pasiekė Liustracijos komisiją.