Kelionių bendrovės atstovas: kreipti dėmesio į viešbučių žvaigždutes neverta

Viešbutį ar svečių namus reikėtų rinktis pagal atsiliepimus ir nuotraukas internete, o ne pagal žvaigždutes. Taip teigia bendrovės „Kelionių akademija“ atsakingas darbuotojas Kazimieras Jarmalis. Anot jo, skirtingoje šalyse žvaigždučių skaičius gali skirtis, nors viešbučių kokybė bus ta pati.

„Bendros sistemos kaip ir nėra. Europinės keturios žvaigždės tikrai skirsis nuo turkiškų, egiptietiškų ar Pietryčių Azijos, palyginti su Amerika. Keturios žvaigždės Pietų Amerikoje ar Azijoje – kaip dvi žvaigždės Lietuvoje ir penkios Turkijoje. [...] Koncentruotis į žvaigždučių skaičių apskritai neverta. Galima surasti daug geresnį trijų žvaigždučių viešbutį negu penkiažvaigždį“, – LRT RADIJO laidoje „LRT vasaros studija“ tikina K. Jarmalis.

Savo ruožtu įdomių kelionių sumanytojas ir vadovas Vitoldas Milius, keliaujantis automobiliu, pataria pasidomėti, ar važiuojant į kitą šalį nereikia specialių dokumentų, nes, jų neturint, net nebus leista kirsti sienos.

Ką pasiimti į kelionę geriausiai parodo patirtis

Anot K. Jarmalio, nėra recepto, kaip teisingai susikrauti lagaminą. Jo nuomone, geriausiai tai padeda nustatyti dažnos kelionės – tuomet žmogus tiesiog pastebi, kokie daiktai jam kelionėje būtini, o kuriuos kaskart pasiima veltui.

„Esame turėję tokių atvejų, kai žmogus važiavo į Kiniją dviem savaitėms su rankine, į kurią dar sugebėjo įtalpinti ir radijo imtuvą. Sukrauti lagaminą – labai individualus darbas. Svarbiausia susirašyti daiktų, kuriuos privalai pasiimti, sąrašą – vaistai, šiltesnis drabužis, striukė. Viskas priklauso nuo kelionės“, – tvirtina K. Jarmalis.

Jis atkreipia dėmesį, kad, prieš vykstant į kelionę, derėtų sužinoti, kokį bagažą galima imti kartu su savimi. Jo teigimu, jei tai – savarankiškai suplanuota kelionė, leidžiamą lagamino dydį ir svorį reikėtų pasitikslinti oro linijų, kuriomis bus skrendama, svetainėje. Jei kelionę planuoja kelionių agentūra, joje dirbantis atsakingas asmuo turėtų suteikti šią informaciją. Keliaujant autobusu ar automobiliu, apribojimai bagažui dažniausiai netaikomi.

V. Milius: prisitaikykite prie aplinkinių elgsenos

V. Milius ragina, vykstant į kelionę, nepamiršti pasiimti svarbiausių dokumentų, tarp kurių turėtų būti ne tik asmens tapatybės kortelė ar pasas, bet ir, pavyzdžiui, vykstant automobiliu, vairuotojo teisės, transporto priemonės techninis pasas ir kiti reikalingi dokumentai.

„Kokius dokumentus reikia turėti vykstant automobiliu, priklauso nuo valstybių, į kurias važiuojama. Jei automobilis yra lietuviškas, visoje Europos Sąjungoje (ES) reikia turėti tik tiek, kiek ir Lietuvoje. Važiuojant į rytus, Rusiją, reikia turėti įgaliojimą vairuoti automobilį, jeigu jis registruotas ne jūsų vardu“, – atkreipia dėmesį V. Milius.

Jis pabrėžia, kad įgaliojimas reikalingas ne tik vairuojant kitam žmogui, bet ir įmonei priklausantį automobilį. Anot V. Miliaus, šio įgaliojimo reikalaujama kertant valstybės sieną. Be to, kartais tenka pasirūpinti ir kitais dokumentais, pavyzdžiui, vairuotojo teisių vertimu. „Man tai panašu į nerimtą dokumentą, bet kai kur jo reikalauja. Parodžius šį vertimą, viskas vyksta sklandžiai. Jeigu jo neturi, atsiranda pretekstas ko nors prašyti“, – perspėja V. Milius.

Jis pataria visada pasidomėti, kokios kelių eismo taisyklės galioja šalyse, kuriose vairuosite, net jei jose esate buvęs, nes taisyklės gali gana greitai pasikeisti. Kita rekomendacija – prisitaikyti. „Mano patarimas – neignoruoti vietinių vairuotojų elgsenos. Tai reiškia, kad reikia prisitaikyti, pamatyti, kaip važiuoja vietiniai vairuotojai, stebėti eismą ir važiuoti panašiai“, – įsitikinęs V. Milius.

Paso nepakanka

K. Jarmalis atkreipia dėmesį, kad ir turint visus dokumentus kartais gali atsitikti nelaimių, per kurias juos tiesiog prarasite. Siekiant to išvengti, specialistas pataria pasidaryti net kelias visų dokumentų kopijas ir jas saugoti skirtingose vietose. Kopijas taip pat galima persiųsti sau elektroniniu paštu ir saugoti ten.

„Šios kopijos padės asmenį identifikuoti ambasadoje. Tokiu būdu bus išduotas arba laikinas išvykimo dokumentas, arba, padedant ambasadai, bus leista išvykti. [...] Dokumentai – vienas svarbiausių dalykų, dėl kurių labai dažnai iškyla problemų. Kartais, vykdami į kokią nors šalį, žmonės neįvertina, ar reikalingas pasas, ar kortelė. Pavyzdžiui, Turkija, atrodo, – artima šalis, dideli srautai, bet reikalingas pasas“, – tvirtina K. Jarmalis.

Jo aiškinimu, asmens tapatybės kortelė galioja tik ES valstybėse narėse, o, vykstant į kitas šalis, reikalingas pasas, kuris galiotų mažiausiai šešis mėnesius po kelionės pabaigos. Jei pasas galioja trumpiau, žmogui tiesiog bus neleidžiama kirsti valstybės sienos ar įlipti į lėktuvą. „Tai – tarptautinės taisyklės. Dažniausiai šalyse leidžiama prabūti 3–6 mėnesius. Jei nori pratęsti kelionę, bet pasas galioja trumpiau, neturi galimybės to padaryti“, – teigia K. Jarmalis.

Jis priduria, kad, vykstant į kai kurias valstybes, keblumų gali sukelti sena paso nuotrauka, todėl, jei praėjo daug laiko nuo paso išdavimo ir žmogaus išvaizda pasikeitė, šį dokumentą reikėtų atnaujinti. Be to, kai kurios valstybės reikalauja keliauti su specialiu biometriniu pasu.

Pasikliauti paskutinės minutės pasiūlymais nederėtų

Renkantis, kur gyventi, K. Jarmalis pataria daugiausia dėmesio kreipti į nuotraukas ir kitų keliautojų atsiliepimus internete, nes jie paprastai labiausiai atitinka realybę. Anot jo, mažiausiai dėmesio reikėtų skirti žvaigždutėms, kuriomis būna įvertinti viešbučiai ar svečių namai.

„Bendros sistemos kaip ir nėra. Europinės keturios žvaigždės tikrai skirsis nuo turkiškų, egiptietiškų ar Pietryčių Azijos, palyginti su Amerika. Keturios žvaigždės Pietų Amerikoje ar Azijoje – kaip dvi žvaigždės Lietuvoje ir penkios Turkijoje. [...] Koncentruotis į žvaigždučių skaičių apskritai neverta. Galima surasti daug geresnį trijų žvaigždučių viešbutį negu penkiažvaigždį“, – tikina K. Jarmalis.

Dar svarstantiems, ar kur nors keliauti, jis taip nerekomenduoja laukti paskutinės minutės pasiūlymų, nes jų pastaruoju metu pasitaiko itin retai. Pasak K. Jarmalio, tokių pasiūlymų atsiranda tik tuomet, kai kelionių agentūra yra išpirkusi vietų skaičių lėktuve ir, artėjant kelionei, nepajėgia jų parduoti už norimą kainą.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad, norint keliauti pigiau, reikia kelionę susiplanuoti ir įsigyti prieš gerą pusmetį. [...] Tendencija yra tokia, kad paskutinės minutės pasiūlymų mažėja. Likus 1,5 savaitės iki skrydžio, sunku surasti kelialapį į Bulgariją, Ispaniją ar Turkiją“, – sako K. Jarmalis.