Pridedamas pasas – specialiame įrenginyje nuskenuojami pirštų atspaudai. Taip nuo spalio 12 dienos atrodys atvykusių trečiųjų šalių piliečių patikra.

„Piliečiai, kurie pirmą kartą atvyksta į Šengeno erdvę, turės užsiregistruoti. Yra irgi taip vadinami kioskai: turi būti nuskenuojami pirštai ir taip pat veido atspaudai, taip pat reikėtų atsakyti į keletą klausimų“, – šnekėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Šiuo metu pasieniečiai deda ant pasų antspaudus ir iš jų mato, kiek žmogus laiko praleidžia Šengeno erdvėje. Paprastai, be laikino ar nuolatinio leidimo gyventi, Šengeno erdvėje per pusmetį galima išbūti tik 90 dienų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Ši sistema leis tiksliai nustatyti laiką, kiek trečiųjų šalių piliečiai užtrunka Šengeno erdvėje, kad nebūtų viršytas limitas, pasieniečiai gaus automatiškai informaciją apie tokį galimą pažeidimą, kas labai palengvina darbą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Pernai Lietuvos pasieniečiai išaiškino 2 300 trečiųjų šalių piliečių, kurie išbuvo čia ilgiau nei 90 dienų.

Pasak ministro, sistema taip pat padės nustatyti, ar trečiosios šalies pilietis nesinaudoja keliomis tapatybėmis ar pasais. Tokie apgaudinėjimai taip pat dažni.

„Šiuo atveju mes tikrai jau pagal atvaizdą, pagal pirštų atspaudus išvengsime tokių bandymų galbūt sukčiauti arba pasinaudoti tokia galimybe kirsti sieną su skirtingų šalių pasais“, – tvirtino vidaus reikalų ministras.

„Per Europos Sąjungos išorinę sieną gali vykti ir žmonės, kurie gali vykdyti įvairius teroristinius išpuolius“, – pabrėžė R. Liubajevas.

Migracijos departamentas teigiamai žiūri į naują sistemą, tačiau atkreipia dėmesį, kad ji fiksuos tik tuos žmones, kurie neturi leidimų gyventi.

„Tai neapima kitų variantų, kaip, pavyzdžiui, užsienietis atvyksta su leidimu gyventi, tas leidimas gyventi yra panaikinamas arba nebegalioja, tai techniškai lyg ir turėtų būti vėl tas žmogus įvedamas į sistemą“, – aiškino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Tačiau tai jau daro žmogus, nebe kompiuteris. Gali pasitaikyti ir klaidų, ar netikslumų.

Migracijos departamentas pastebi, kad pastaruoju metu norinčių gyventi Lietuvoje užsieniečių skaičius išlieka stabilus. Prieš rudenį padaugėjo prašymų norinčių studijuoti, o darbo tikslais atvykstančių po truputį mažėja. Tačiau nuo gegužės įsigaliojo naujos, griežtesnės taisyklės dėl dažnesnio grįžimo į Rusiją. Kai kuriems teko Lietuvą ir palikti.

„Rusijos piliečiai, jeigu jie išvyksta, vyksta be pateisinamos priežasties į Rusiją, Baltarusiją daugiau nei kartą per tris mėnesius, jiems yra panaikinamas leidimas gyventi. Tokių sprendimų panaikinti leidimus gyventi Migracijos departamentas priėmė jau virš 80“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Lietuvoje leidimus gyventi turi daugiau kaip du šimtai keturi tūkstančiai užsieniečių iš trečiųjų šalių. Daugiausia atvykusių iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Uzbekistano ir Indijos.