Posakį „Kas pirmesnis – tas gudresnis“ šiandien būtų galima pakoreguoti. Kovoje dėl mokytojų galioja kita taisyklė: „Kas gudresnis – tas pirmesnis.“ O kova – arši.

„Žinote, čia visų paslapčių negali išduoti, nes, kaip žinia, mokytojų labai trūksta“, – šnekėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokykla pedagogų ieško, kurdama originalius vaizdo įrašus. Juos publikuoja socialiniuose tinkluose. Rezultatai – geresni, nei tikėjosi.

Mes norime pačių geriausių mokytojų.

„Šiai dienai esu sukirtęs rankomis su dvylika naujų mokytojų“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.

Nuo kitos mokyklos sienos žvelgia besišypsantis jos direktorius. Sunkiais laikais, anot jo, tenka griebtis originalių idėjų.

„Jeigu skelbimas yra tiesiog kažkur patalpintas portale, tai ir gausi tą statistinį, vidutinį mokytoją. Mes norime pačių geriausių mokytojų“, – nurodė Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis.

Apie atostogas gali tik pasvajoti. Pats ir mokyklą padeda remontuoti. Tačiau didžiausias nerimas – kas mokys vaikus, kurių – per tūkstantį, o keturių mokytojų vis dar ieškoma.

„Norinčių atsirado ganėtinai nemažai, bet į fizinio lavinimo poziciją, anglų kalbos specialybę. Į tas, kur šiandien neieškome ir turime, o tų, kur ieškome – kaip užburta vieta, negali pajudinti nieko“, – aiškino Fabijoniškių gimnazijos direktorius.

Ministerijos duomenimis, šalyje trūksta mažiausiai 400 mokytojų. Pridėjus individualius mokyklų skelbimus ir atėmus faktą, kad dalis mokytojų dirba didesniu krūviu, trūkumas – dar didesnis.

„Daugiausiai paklausiausių profesijų trūksta – matematikos, lietuvių kalbos, fizikos, chemijos, užsienio kalbų“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Sudėtingiausia – didiesiems miestams. Sostinėje mokytojų trūksta, o vaikų mokyklose – tik daugėja.

„Liepos mėnesį, staiga iš niekur, ar atvyko jaunos šeimos į Vilnių, ar prisiregistravo iš aplinkinių rajonų, bet beveik 600 naujų prašymų“, – teigė Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

Situaciją gelbėja kaip gali – daliai mokytojų apmoka kvalifikacijos kursus, net būsto nuomą. Pradedantiems skiria 300 eurų priemoką, o tiems, kurie įsipareigoja dirbti sostinėje, ir studijas apmoka.

Ministerija deda viltis į pedagogikos studijas. Taip pat skatina pinigais.

„Kurie studijuoja prioritetines specializacijas, yra mokama 455 eurų stipendija – tai skatina galbūt juos pasirinkti likti mokytojais“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Tačiau, eksperto vertinimu, tai tik trumpalaikis gaisro gesinimas. Nemaža dalis mokytojų – pensinio amžiaus, o jaunimo matematika ar lietuvių kalba – nebetraukia.

„Renkasi tą tokią simpatiškąją pedagogiką: menų, sporto“, – šnekėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jie nesieja savo ateities su pedagogika, nes jie supranta, kad tai sumaištis, neužtikrintumas, nuolatinė kaita ir stresas.

Pastarieji skandalai švietimo sistemoje dar labiau atstumia.

„Jie nesieja savo ateities su pedagogika, nes jie supranta, kad tai sumaištis, neužtikrintumas, nuolatinė kaita ir stresas“, – nurodė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.

Mokyklų vadovai iš pačių mokytojų girdi: jiems svarbiausi – ne pinigai, o pačios mokyklos atmosfera. Sako, kad profesijos patrauklumas – ir švietimo įstaigų atsakomybė.

„Renkasi mokyklą, kontekstą, labai svarbu – renkasi vadovą mokyklos. Asmeninis prekės ženklas, kaip viena iš pritraukimo priemonių“, – tvirtino R. Komičius.

„Stovintis vanduo niekada nebūna geras – reikia kažką keisti, kažką daryti“, – teigė L. Janulionis.