Mūsų skaitytojų laiškai
Karūnavimo sukaktį pasitinkame susirūpinę
Šiemet liepos mėn. 6 dieną švenčiame Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 m. sukaktį. Šiais neramiais laikais, susirūpinę savo reikalais, pamirštame garbingą mūsų tėvynės praeitį.
Lietuvą įkūrė kunigaikštis Mindaugas, sujungęs kunigaikštystes į vieną valstybę. 1251 m. Mindaugas su savo artimaisiais priėmė krikštą, ir, Romos popiežiui leidus, buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Mindaugo laikų Lietuvos valstybės sienos tęsėsi nuo Polocko iki Naugarduko vaivadijų (dabartinė Baltarusija) ir nuo Trakų iki Bresto vaivadijų. Vėliau, valdant kunigaikščiams Gediminui, Algirdui ir Vytautui, prie Lietuvos buvo prijungtos Volynės, Kijevo ir Černigovo vaivadijos (dabartinė Ukraina). Tais laikais Lietuva buvo didelė ir galinga valstybė, du kartus didesnė už Lenkiją.
Tie, kurie myli tėvynę ir jaudinasi dėl jos, su liūdesiu galvoja, kodėl Lietuva, senovėje buvusi didelė valstybė, mūsų laikais tapo visai kitokia. Lietuva buvo didelė valstybė, kol ją valdė stiprūs valdovai. O pradėjo nykti po Vytauto Didžiojo mirties, nes nebebuvo tokių galingų kunigaikščių (karalių).
Vėliau, istorinių įvykių sūkuriuose Lietuva patyrė daug vargo ir nelaimių. Tai kovos su švedais ir rusais. O nuo 1708 iki 1711 metų Lietuvoje siautėjo maro epidemija. Po to - badas. Išmirė apie trečdalis Lietuvos gyventojų. XVIII amžiaus pabaigoje Lietuvą užvaldė Rusija. Lietuvai paliko tik tris gubernijas – Kauno, Vilniaus ir Gardino.
Tais sunkiais Lietuvai laikais atsirado daug pasiaukojančių žmonių. 1883 m. dr. J.Basanavičiaus dėka išėjo pirmas lietuviškas laikraštis “Aušra”. 1889 m. dr. V.Kudirka išleido laikraštį “Varpas”. 1896 m. Vaižgantas redagavo laikraštį “Tėvynės sargas”.
Nuvertus carą ir prasidėjus neramumams Rusijoje, lietuviai 1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis sušaukė Vilniaus konferenciją. Buvo išrinkta Lietuvos Taryba iš 20 asmenų, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta taikos sutartis su Rusija. Mažosios Lietuvos patriotai 1923 m. sausio 15 d. atkovojo Lietuvai Klaipėdos kraštą su Klaipėdos miestu ir uostu.
1925 m. išleista lietuviška valiuta – litas. 1921 m. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. Tada žmonės buvo darbštūs ir sąžiningi. Nebuvo tokių nusikaltimų, kaip mūsų laikais.
Dar vėliau, prispausti komunistinės diktatūros, Lietuvos žmonės sugebėjo statyti miestus, kurti fabrikus ir įmones, plėsti mokyklų tinklą ir gydymo įstaigas. Kitos respublikos Lietuvą vadino “Mažąja Amerika”.
Žlugus komunistinei santvarkai Lietuvos žmonės, susibūrę į Sąjūdį, atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę.
Atrodė, kad visavertė Respublika, pradėjusi laisvą gyvenimą, gali gyventi geriau, nei Sovietų Sąjungos sudėtyje. Valstybės likimas priklauso nuo to, kokiose rankose yra valstybės valdymas. Tai Prezidento, Seimo ir Vyriausybės institucijos. Reikia, kad jos visos dirbtų vieningai ir sąžiningai. Kas iki šiol kažin ar buvo daroma. Atvirkščiai, buvo leidžiama, kad sukčiautojai ir visokie kombinatoriai susikrautų turtą, tuo nuskriausdami kitus.
Lietuvą užvaldė piniguočiai. Jie diktuoja vyriausybėms. Nesvarbu, kad žmonės protestuoja, rašo laikraščiai, rodo televizija, tačiau, kaip sakoma: “Šuo loja, o karavanas eina”. Išsivystė socialinė nelygybė. Vieni gauna daugiatūkstantines algas, kiti nesuduria galo su galu. Tad ko reikia, kad gyvenimas taptų geresnis? Reikia, kad valstybei vadovautų tokie žmonės, kaip S.Daukantas, M.Valančius, J.Basanavičius, V.Kudirka ir kiti tų laikų patriotai. Dabar Lietuvos žmonės deda viltis į Europos Sąjungą. Ar jos pasiteisins?
Leonas Valčiukas
Naujausi komentarai