Naujas gąsdinimo etapas: karo šaukliai persistengia

Naujas gąsdinimo etapas

Advokatė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Liudvika Meškauskaitė teigia, kad Lietuvoje jau ilgokai laikomasi gąsdinimo politikos.

"Ir nesvarbu, koks tas gąsdinimas – ar COVID-19, ar karo klausimas. Seku viešąją erdvę ir moku ją skaityti. Tai stebėdama matau, kad žmonės yra kryptingai gąsdinami. Pradžioje buvo virusas, dabar – karas. Kodėl taip yra, priežastis reikėtų analizuoti", – kalbėjo L.Meškauskaitė.

Profesorės manymu, pandemijos tema pamažu išsisėmė, todėl imtasi kitos.

Kalbant apie psichinę gerovę, mes puikiai suprantame: jei žmogus yra gąsdinamas, atitinkamai veikiama jo psichologija.

"Kadangi COVID-19 tema išsikvėpė, prasidėjo kitas gąsdinimo etapas. Manau, kad dalis didžiosios žiniasklaidos taip elgiasi sąmoningai. Pavyzdžiui, visuomeninis transliuotojas, mano požiūriu, virto propagandos aparatu. Aš to nebijau pasakyti, nes įžvelgiu aiškius propagandos elementus", – tvirtino L.Meškauskaitė.

Profesorės teigimu, tai kelia labai didelį pavojų visuomenei, nes pirmiausia šitai kenkia žmonių sveikatai.

"Kas yra sveikata, aiškiai apibrėžta įstatyme. Sveikata yra žmonių fizinė, psichinė ir socialinė gerovė. Kalbant apie psichinę gerovę, mes puikiai suprantame: jei žmogus yra gąsdinamas, atitinkamai veikiama jo psichologija. Išsigandęs žmogus nežino, kaip elgtis, jis pasimetęs, jis nelaimingas, tuo pat metu jam blogėja ir fizinė sveikata. Be to, išgąsdintu žmogumi lengviau manipuliuoti, jį lengviau valdyti", – dėstė L.Meškauskaitė.

Mokslininkės teigimu, koncentruota baimė netrukus virsta panika, o pastaroji – depresija, ir tada jau žmogus elgiasi nesąmoningai.

Nuomonė: teisės profesorės L.Meškauskaitės įsitikinimu, viešojoje erdvėje visuotiniu žmonių gąsdinimu, taip pat ir karo klausimu, yra perlenkta lazda. J. Kalinsko / BNS nuotr.

"Pats metas liautis"

Kodėl šios slogios temos taip plačiai eskaluojamos didžiųjų žiniasklaidos priemonių, L.Meškauskaitė turi savo nuomonę.

"Manyčiau, kad dalis žiniasklaidos žmones baugina sąmoningai. Jie turi konkrečias sutartis, konkrečius užsakymus, kad tą temą eskaluotų. O kita dalis žiniasklaidos tiesiog mėgdžioja. Ta dalis mato, kad visi tomis temomis rašo, ir pasiduoda visuotinei tendencijai. Jeigu tokia yra bendra atmosfera valstybėje, tai dažniausiai stengiamasi pritapti prie daugumos", – mano L.Meškauskaitė.

Ar daugiabučiai atlaikys karo veiksmus? Gal jau merginas reikia mobilizuoti į armiją? Baisu. Būtų pats metas liautis.

Anot profesorės, šiuo metu nesiliaujančiais žmonių gąsdinimais, ypač karo klausimu, viešojoje erdvėje yra perlenkta lazda.

"Labai daug važinėju, susitinku su žmonėmis ir matau, kokie jie nusiminę. Man labai jų gaila. Ką jie su mumis padarė? Mes ir taip depresyvūs, po Vėlinių ateina tas tamsusis periodas, sunkūs trys mėnesiai. O dar pinigų nėra, sąskaitos už šildymą milžiniškos ir gąsdinimai: tai savižudybių kapsulės, tai ligos ir galiausiai – karo grėsmė. Ar daugiabučiai atlaikys karo veiksmus? Gal jau merginas reikia mobilizuoti į armiją? Baisu. Būtų pats metas liautis", – įsitikinusi L.Meškauskaitė.

Rusijos stebėjimas – it sutrikimas

Politologas Kęstutis Girnius irgi pripažino, jog karo tema lietuviškoje žiniasklaidoje pastaraisiais mėnesiais išties dominuojanti.

Esą tai yra būdinga Lietuvos žiniasklaidai – jei kokia nors tema išplaukia į paviršių, prie jos nuolatos grįžtama.

"Antra vertus, lengva prie šios konkrečios karo temos grįžti, nes daug žmonių turi nuomonę, kurią pasiryžę išdėstyti. Manau, Lietuvoje tos karo temos yra per daug, nors Lietuva visada per daug dėmesio skiria Rusijai ir Baltarusijai. Yra šioks toks sutrikimas, stebima, ką Rusija blogai daro, kokias grėsmes ji kelia, kiekvienas V.Putino nutarimas yra kritikuojamas", – pastebėjo politologas, pabrėždamas, jog lietuviška žiniasklaida tiesiog įstrigusi šiose temose.

Poveikis: politologas K.Girnius neatmeta, kad kai kurie žmonės informaciją, pilną gąsdinimų apie galbūt kilsiantį karą, priima labai rimtai. L. Balandžio / BNS nuotr.

K.Girnius neatmeta, kad kai kurie žmonės tokią informaciją, pilną gąsdinimų, labai rimtai priima.

"Bet manau, kad daugelis Ukrainos ir Rusijos karo temą tiesiog atmeta ir nesiklauso ar neskaito apie tai. Tačiau toks eskalavimas kai kuriuos gali sunervinti. Vis dėlto manyčiau, kad kasdieniai žmonių rūpesčiai jiems yra svarbesni: ar jie susirgs COVID-19, ar toliau infliacija kils, kokios bus kito mėnesio šildymo kainos. Žinoma, jei viskas iš aklavietės pajudėtų, jei Rusija nuspręstų elgtis vienaip ar kitaip, gal tada žmonės daugiau koncentruotųsi į karo temą", – kalbėjo K.Girnius.

Lietuviškoje žiniasklaidoje, pasak politologo, karo tema jau kelis mėnesius plėtojama iš inercijos, tačiau esą paprastiems žmonėms šildymo kainos ir infliacija svarbesnė nei globalūs dalykai.

Teorinės galimybės visokios yra, bet reikia vertinti realiai, kas vyksta.

"Buitiniai reikalai jiems aktualesni nei tai, ką Rusija darys ar nedarys, juolab apie tai rašoma ir kalbama jau du mėnesius", – reziumavo K.Girnius.

Lietuviška meškos paslauga

Parlamentaras, Lietuvos kariuomenės atsargos generolas ir buvęs diplomatas Arvydas Pocius taip pat mano, kad kalbėjimo apie karą šiandien Lietuvos viešojoje erdvėje yra per daug.

"Kokią žalą tai daro visuomenei? Manyčiau, kad žmonėms tai sukelia nereikalingą baimę, nežinomybę, ką daryti, kaip elgtis. Galbūt reikėtų daugiau pasisakymų kompetentingų žmonių, kurie nušviestų esamą situaciją, o ne kalbėtų interpretuojant. Teorinės galimybės visokios yra, bet reikia vertinti realiai, kas vyksta", – teigė A.Pocius.

Pavojinga: Seimo narys, kariuomenės atsargos generolas A.Pocius mano, kad besaikė informacijos sklaida karo temomis daro žalą visuomenei. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Parlamentaras neatmetė, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės gauna tam tikrus užsakymus tokiems pranešimams ir negalvoja, kokių rezultatų tokia informacija, paskleista į viešumą, duos.

Šios temos eskalavimas šiuo atveju duoda priešingą rezultatą ir net primena prieš valstybę nukreiptus veiksmus.

Tas karo eskalavimas yra ne tik Lietuvoje, daug apie tai rašoma ir amerikiečių spaudoje.

"Nenorėčiau šiuo klausimu daug spėlioti, bet, kaip žinome, mūsų rytinis kaimynas vykdo  hibridinį karą informacinėmis priemonėmis. Vienas tokių siekių yra bandymas sukelti sąmyšį, bandymas sukelti nepasitikėjimą Europos Sąjunga ir NATO bei pačia Lietuvos valstybe. Tokios abejonės ir skaldo visuomenę", – mano A.Pocius, neatmesdamas, jog besaikis karo temos eskalavimas Lietuvoje šiuo atveju daro meškos paslaugą.

Ukrainiečiai rašo mažiau

Neseniai iš Ukrainos grįžęs vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas, švedų žurnalistas Jonas Ohmanas, paklaustas, ar ne per daug Lietuvoje kalbama ir rašoma Rusijos ir Ukrainos karo klausimu, atsakė labai emocingai: "Ir dar kaip eskaluojama. Aš ant "Delfio" dėl to tiesiog pykstu. Kam to reikia? Tai – tiesiog marazmas."

J.Ohmano teigimu, Ukrainoje šia tema, žinoma, rašoma ir kalbama, bet panika neskleidžiama.

Jonas Ohmanas: kodėl jie taip eskaluoja tą temą? Manyčiau, kad tai – tiesiog neatsakingas veikimas.

Pasak žurnalisto, nuotaikos Ukrainoje nelinksmos, tačiau niekas nepanikuoja, žmonės tiesiog perka ginklus, jungiasi prie savanorių pajėgų.

J.Ohmanas teigė, kad ukrainiečiai prie šios įtampos jau pripratę, tai pas juos tęsiasi jau aštuntus metus.

"Tas karo eskalavimas yra ne tik Lietuvoje, daug apie tai rašoma ir amerikiečių spaudoje. Mane tai smarkiai erzina, ypač "Delfi", kuris apie tai rašo kasdien: "Jei vakar nepuolė, tai – rytoj." Toks įspūdis, kad lenktyniaujama, kas parašys žiauriau ir dramatiškiau. Ta žiniasklaidos problema žinoma seniai. Atsiranda gera tema, ir pradeda ją valkioti. Ir jie daro tai nuolat. Kodėl jie taip eskaluoja tą temą? Manyčiau, kad tai – tiesiog neatsakingas veikimas", – kalbėjo J.Ohmanas.