Lietuvos pareigūnai neslepia, kad savaitgalį įvyksiantis Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL kelia nemažai saugumo iššūkių.

„Įvykis tikrai neeilinis, ryškus, svarbus. Matome galimas provokacijas ne tik kibernetinėje erdvėje, tad iš savo pusės ruošiamės. Bendrai kibernetinėje erdvėje nematome, kad kažkas ypatingo vyktų ir tas džiugina“, – kalbėjo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas.

Kariuomenės vadas sako tiesiai, nors žmonės to ir nemato, kibernetinėje erdvėje kariaujame kiekvieną dieną.

„Ne paslaptis, kad bandoma į kariuomenės ir gynybos sektorius įeiti. Dabar yra gynybos pramonės sustiprėjimas, nė kiek neabejoju, kad šioje vietoje iš Rusijos, Kinijos arba mūsų nedraugų pusės bus kaip tik padidintas dėmesys“, – teigė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Kiek rimti tie kibernetiniai puolimai ir kiek jų fiksuojama – vadas neatskleidžia, tačiau neslepia, kad galvojama ir apie kibernetinius smūgius atgal. 

„Mums apjungiant savo pastangas yra labai svarbu atgrasyti, užkardyti ir, kaip sakau, turime galbūt pagalvoti ne tik apie ginamąją kibernetiką, bet ir puolamąją“, – svarstė R. Vaikšnoras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tad šiemet įkurta Kibernetinės gynybos valdyba priglaus kitas už kibernetinį saugumą atsakingas kariuomenės tarnybas. Neslepiama, kad šios tarnybos anksčiau veikė ne visai koordinuotai. Taip pat atskleista, kad visas šias tarnybas sujungti planuota net dvidešimt metų.

„Geriau vėliau negu niekada, bet, žinoma, reikėjo anksčiau. Šioje situacijoje labai gerai suprantame, kad kibernetinis saugumas yra vienas iš kritiškai svarbių elementų, jeigu kalbame apie sėkmingą, efektyvią gynybą, tai tuos pajėgumus tikrai reiks skubiai plėsti“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Kibernetinės gynybos valdyba turi ir naują vadą – Vytautą Sriubą. Pagrindinės valdybos funkcijos dvi. Pirmoji – informacijos apsauga. Vadavietės kiekvieną dieną gauna daugybę informacijos, kurią reikia apsaugoti, kad ji nepatektų priešui.

„Ją gauname ir iš sąjungininkų, ir iš savų padalinių, ir tikrai naudojame daug informacinių technologijų. Didžioji jų dalis yra apsaugota ir tai nėra paprasta – kainuoja ir lėšų, ir žmogiškųjų resursų“, – aiškino Kibernetinės gynybos valdybos vadas V. Sriubas.

Lietuva perka ir daug modernios ginkluotės: karinius sraigtasparnius, artileriją, pėstininkų kovos mašinas ir netgi tankus. Tad kita svarbi naujosios kibernetinės gynybos valdybos funkcija – šios ginkluotės kibernetinė apsauga.  

„Ar kalbėsime apie naikintuvą, ar apie laivą, ar apie tankus – visi jie yra kompiuteriai ir visi jie turi galimybes technologijų pagrindu daug ką pasiekti. Bet iš kitos pusės, jie taip pat yra pažeidžiami, tai štai čia tas mūsų veiklos baras“, – akcentavo Kibernetinės gynybos valdybos vadas 

Planuojama, kad valdyboje dirbs apie aštuonis šimtus žmonių. Dabar dirba pusė tiek.