- Vaidotas Beniušis, Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos karinės žvalgybos vadovas antradienį pareiškė, kad Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ dalyvavimas kuriant penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio infrastruktūrą kelia rizikų dėl saugumo.
„Yra rizika, konkrečiai siejant su „Huawei“, – spaudos konferencijoje Seime sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Karininko teigimu, riziką kelia tai, kad įstatymas įpareigoja „Huawei“ ir kitas valstybės valdomas įmones „dalytis surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis“.
Jo teigimu, žvalgyba laikosi anksčiau pateiktos rekomendacijos, kad „Huawei“ neturėtų dalyvauti kuriant tinklą strateginėje infrastruktūroje, o kitose srityse reikia įvertinti gebėjimus valdyti rizikas.
„2019 metais (...) buvo pasakyta, kad ypatingos svarbos strateginiuose sektoriuose, infrastruktūroje rizikingos kompanijos, tokios kaip „Huawei“, neturėtų dalyvauti. Ta rizika išlieka“, – sakė R. Baltrėnas.
Buvo pasakyta, kad ypatingos svarbos strateginiuose sektoriuose, infrastruktūroje rizikingos kompanijos, tokios kaip „Huawei“, neturėtų dalyvauti. Ta rizika išlieka.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis po spaudos konferencijos žurnalistams sakė, kad informacijos apie Kinijos technologijų galimai keliamas rizikas „yra nemažai ir kiekviena sveikai mąstanti valstybė turėtų atsižvelgti į tuos rizikų ženklus“.
„Aš manau, kad visos technologijos, kurios sukurtos Kinijoj, jūs žinot, kad pagal įstatymą jos absoliučiai kontroliuojamos pačios valstybės, ten yra tam tam tikros rizikos. Yra tam tikros informacijos, kad ten yra tie „backdoor'ai“, per kuriuos galima traukti informaciją ar iš kamerų, ar iš telefonų, ar iš tos pačios 5G sistemos“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Jungtinė Karalystė praeitą mėnesį leido „Huawei“ dalyvauti plėtojant 5G tinklus, išskyrus itin svarbią pagrindinę infrastruktūrą.
R. Baltrėno teigimu, Lietuvos sąjungininkai rizikas vertina panašiai, o sprendimai priklauso nuo galimybių jas kontroliuoti.
„Atsižvelgiant į paskutinį Jungtinės Karalystės pareiškimą apie tai, kad ji įsileidžia „Huawei“ dalyvauti 5G technologijos steigimuose, tai yra susiję su jų gebėjimu rizikas valdyti viena ar kita apimtimi“, – žurnalistams sakė R. Baltrėnas.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
„Tai yra kiekvienos valstybės sprendimas, kaip ji eina link to, bet tos rizikos, kalbantis su mūsų kompetencijos partneriais, jos yra visur vienodai suprantamos, tik jų valdymo aprėptys ir priemonės skiriasi“, – teigė jis.
Karinės žvalgybos ir Valstybės saugumo departamento antradienį paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad 5G technologijų vystymas gali tapti nauju rizikos veiksniu, „jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui“.
„Visuotinai vertinama, kad 5G technologijos patogumas ir greitis nustelbs trūkumus, tačiau koncentravimasis į jos privalumus, nepaisant saugumo kriterijų, gali kelti riziką asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui“, – rašoma grėsmių vertinime.
Pačiame dokumente „Huawei“ nėra minimas.
BNS susisiekus su „Huawei“ atstovais, bendrovė atsiuntė komentarą, kuriame pabrėžė, kad „rūpinasi kibernetiniu saugumu bei laikosi tarptautinio šios srities reguliavimo“.
„Huawei“ yra privati bendrovė, turinti aiškiai apibrėžtą valdymo struktūrą – visa įmonės nuosavybė priklauso darbuotojams. Jokios vyriausybės įstaigos ar išorinės organizacijos neturi „Huawei“ akcijų ir niekaip bendrovės nekontroliuoja“, – teigiama komentare.
Įmonė BNS nurodė, kad „labai kruopščiai laikosi kiekvienos šalies, kurioje veikia, įstatymų, todėl sieks ir toliau bendradarbiauti su Europos vyriausybėmis kuriant bendrus 5G saugumo standartus tam, kad dar labiau sustiprintų tinklo saugumą ir patikimumą“.
„Mes turime neprilygstamą griežtą kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą (...). 5G saugumo iššūkius galima įveikti tik glaudžiai bendradarbiaujant pardavėjams, operatoriams ir vyriausybėms, taip pat ir programėlių bei paslaugų teikėjams. Bendradarbiavimo ir argumentuoto dialogo tikimės su partneriais visose šalyse, kuriose veikiame. Įskaitant ir Lietuvą“, – nurodė „Huawei“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės1
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...