„Dėl šių mokymų mes nematome smogiamųjų, didelio nuotolio dronų, tokių kaip „Geran“ ar „Gerbera“, įskridimo grėsmės padidėjimo. Didžiausia įskridimo grėsmė išlieka dėl intensyvių dronų ir raketų atakų prieš Ukrainą“, – interviu BNS penktadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadas.
Kita vertus, pulkininkas akcentuoja, kad Rusija išmoko karo Ukrainoje pamokas ir bepiločių orlaivių pajėgumai tampa integralia mokymų dalimi.
Rusijai ir Baltarusijai penktadienį pradėjus karines pratybas „Zapad“, Lietuvos kariuomenė pareiškė, kad situacija išlieka nepasikeitusi – puolimo prieš Lietuvą ir NATO rizika yra maža, tačiau galimos įvairios provokacijos.
Pasak M. Mažono, tai apima atsitiktinius incidentus, galimus oro erdvės pažeidimus, kibernetinius incidentus bei informacines operacijas.
Žvalgybos duomenimis, iš viso „Zapad“ pratybose planuoja dalyvauti apie 30 tūkst. karių, vien Baltarusijoje laukiama iki 8 tūkst., o Kaliningrade – iki 4 tūkst. karių. Aktyvioji pratybų fazė tęsis iki rugsėjo 16-osios.
Kitos interviu temos:
* Situacijos AOTD vadovaujant E. Paulavičiui nekomentuoja;
* Nesureikšmina kritikos dėl magistro laipsnio, šiuo metu studijuoja;
* Kol kas dar nėra aišku, ar dronai į Lenkiją, Lietuvą įskrido tyčia;
* Kariniai pajėgumai Kaliningrade dar nėra atkurti;
* Karo Ukrainoje pabaiga diplomatinėmis priemonėmis – miglota;
* Nepaisant pasikeitusio tono Vyriausybės programoje, Kinija išlieka grėsme Lietuvai, diplomatinių santykių atkūrimas turėtų papildomų rizikų.
– Pareigose neseniai pakeitėte Elegijų Paulavičių, kurio paskutiniai mėnesiai tarnyboje buvo pažymėti tyrimu dėl galimo mobingo ir konfliktu su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe. Kokią situaciją departamente radote atėjęs?
– Man, kaip naujam vadovui, komentuoti apie tą situaciją, kuri buvo iki man ateinant, būtų tikrai neetiška. Iš savo pusės, ką galiu pasakyti, kad padarysiu viską, kad mūsų institucija būtų saugi ir profesionali, kad būtų gera atmosfera, kuri suteiktų žmonėms galimybę atskleisti savo geriausias savybes.
Šiuo geopolitiniu metu, kai mūsų saugumo aplinka sudėtinga, karinė žvalgyba atlieka labai svarbų darbą. Efektyvumui ypač svarbu, kad profesionalūs žvalgai galėtų dirbti sutelktai ir be pašalinių trukdžių, todėl aš nenorėčiau komentuoti buvusio vadovo situacijos.
– Bet kaip jūs pats matote situaciją, kai kalbatės su darbuotojais, matote jų nuotaikas.
– Kaip minėjau, čia dirba profesionalai. Mano pasikeitimas vis dėlto buvo iš anksto žinomas ir nemanau, kad aš padariau kažkam čia didelį siurprizą.
Dėl šių mokymų mes nematome smogiamųjų, didelio nuotolio dronų, tokių kaip „Geran“ ar „Gerbera“, įskridimo grėsmės padidėjimo.
– O su kokia vizija vis tiek pats ateinate į pareigas? Ko jūsų manymu tarnybai šiuo metu labiausiai trūksta?
– Galėčiau išskirti gal tokius tris pagrindinius dalykus, kuriuos paminėjau ir savo inauguracijos kalboje. Svarbiausia – patys žmonės. Sieksiu, kad būtų atrinkti profesionalai, motyvuoti, kad jie gautų reikiamą parengimą, kad jie galėtų turėti geriausias darbo sąlygas.
Kitas išplaukiantis dalykas – kad jie turėtų visas įmanomas naujas technologijas, kurios žymiai palengvintų jų darbą, atpažinimą grėsmių ir taip pat užkardymą.
Na, ir trečias dalykas yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Kiekviena žvalgyba – Lietuvoj ir užsienyje – turi tam tikras savo linijas ir jeigu jie veikia vieni, galbūt tai neužpildo viso paveikslo grėsmių, bet kai bendradarbiauji, keitiesi informacija, tai tu gali susidaryti daug platesnį ir tikslesnį vaizdą. Tai mano prioritetas taip pat bus tiek Lietuvos, tiek užsienio žvalgybos institucijų bendradarbiavimas ir apsikeitimas informacija.
– Kaip įvertintumėt dabartinį tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir sąjungininkų?
– Labai gerai. Kai tik atėjau į pareigas, praktiškai beveik sekančią savaitę dalyvavau daugiašalėje žvalgybos ir saugumo tarnybų konferencijoje. Tai man teko susipažinti su visom institucijom ir taip pat aptarti kas jau yra daroma ir kas bus daroma.
– Kai jūsų pavardė dar tik sklandė politikos kuluaruose, žiniasklaidoje daugiausia klausimų buvo keliama dėl išsilavinimo – esą todėl, kad neturite magistro laipsnio, nesate tinkamiausias kandidatas šioms pareigoms. Ar turite ką į tai atsakyti?
– Kariuomenėje karininkų karjera priklauso vis dėlto ne vien tik nuo magistro laipsnio. Yra vertinamas ištarnautas laikas tam tikrose pareigose, karinis išsilavinimas, kuris yra pats pagrindinis kriterijus karinio laipsnio gavimui. Nuo taktinio lygmens iki strateginio lygmens aš visus kursus esu pabaigęs. Taip pat esu vadovavęs visuose įmanomuose lygiuose nuo taktinio iki dabartinio.
Žinoma, tas magistro laipsnio kriterijus atsirado 2024 metų sausio mėnesį. Deja, aš nespėjau iki to laiko pabaigti studijų, bet aš jau buvau pulkininkas.
Ir šiuo metu aš studijuoju, esu trečiame semestre. Iš tikrųjų aš buvau pradėjęs 2021 metais studijuoti magistrą, bet kai prasidėjo invazija į Ukrainą – tuo metu buvau Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadas – aš praktiškai neturėjau laiko normaliai, kokybiškai mokytis. Vėliau buvau paskirtas į gynybos atašė pareigas Amerikoje, todėl dėl atstumo taip pat buvau susistabdęs studijas. Dabar grįžęs į Lietuvą jas atnaujinau, esu trečiame semestre, tai liko praktiškai geras pusmetis iki baigimo.
– O kur studijuojate?
– Lietuvos karo akademijoje.
– Pereikime prie aktualijų. Ar Lietuvos karinė žvalgyba turi informacijos, kaip į Lenkiją įskrido dronai – jie buvo sąmoningai paleisti ar netyčia nuklydo dėl Ukrainos antidroninių sistemų?
– Mes patvirtinti negalime šiuo metu, ar tai yra tyčinis veiksmas padarytas, ar jie buvo paveikti elektroninės kovos priemonėmis, nes dar tyrimas vyksta. Tačiau, žiūrint bendrąja prasme, Rusijos veiksmas atakuoti Ukrainą yra tyčinis. Ir jie puikiai supranta, kad paveikti elektroninės kovos dronai gali nukrypti į kitas NATO ar nebūtinai NATO valstybes, bet jie tą suprasdami toliau tęsia atakas. Todėl tai galima traktuoti kaip ir tyčinį jų veiksmą. Bet ar dronai buvo paleisti tikslingai į Lenkiją – tos informacijos mes dabar neturime.
– O kaip dėl tų dviejų į Lietuvą įskridusių „Gerberų“?
– Tyrimą vykdo Generalinė prokuratūra, tai kol kas irgi mes to komentuoti negalime.
– Mes kalbamės jau prasidėjus aktyviajai „Zapad“ pratybų daliai. Kokią naujausią informaciją turite?
– Matome pasirengimus parodomiesiems mokymo veiksmams, tai yra epizodai jūrinio desanto išlaipinimo, kas yra tradicija kiekvienų „Zapad“ metu, antžeminių ir jūrinių taktinių taikinių naikinimui, panaudojant ir raketas. Kaliningrado srityje vyksta aktyvus rezervo karių rengimas poligonuose.
Taip pat – galbūt ne tik šiandien, bet bendrąja prasme – Rusija išmoko pamokas Ukrainoje ir skiria didelį dėmesį oro ir jūrinių dronų panaudojimui, ir gali būti, kad mes matysime tam tikrus dronų panaudojimus – tiek puolamuosius, tiek gynybinius šitų mokymų metu. (...) Beveik kiekvienuose mokymuose jie dabar stengiasi pritaikyti ir dronų naudojimą.
– Jūsų minimi dronai turbūt žmonėms Lietuvoje bei kitose kaimyninėse šalyse kaip tik daugiausia nerimo ir kelia. Ar dėl jų panaudojimo matote didesnę grėsmę galimų įskridimų į Lietuvą?
– Dėl šių mokymų mes nematome smogiamųjų, didelio nuotolio dronų, tokių kaip „Geran“ ar „Gerbera“, įskridimo grėsmės padidėjimo. Didžiausia įskridimo grėsmė išlieka dėl intensyvių dronų ir raketų atakų prieš Ukrainą.
– O kaip ši jūsų mintis dera su tuo, ką sakote apie pratybas, jog jose bus naudojami dronų pajėgumai?
– Jie paprasčiausiai bus treniruojami mažuose taktiniuose vienetuose, ribotu mastu, pagal mokymų scenarijų.
– Kokios, jūsų vertinimu, su pratybomis susijusios didžiausios grėsmės Lietuvai?
– Atsitiktiniai incidentai, galimi oro erdvės pažeidimai, galbūt kibernetiniai incidentai. Na, aišku, gali būti ir informacinės operacijos, nes jie stengiasi tų mokymų metu transliuoti atgrasymo žinutę, sudarant įspūdį, kad mokymų mastas yra didesnis nei yra iš tikrųjų.
– Galbūt jau užfiksavote kokius nors priešiškus veiksmus šių pratybų kontekste?
– Informacinės operacijos praktiškai visą laiką vyksta ir visą laiką stengiamasi iškreipti tikrąją situaciją. Todėl negalėčiau išskirti, kad pirmą aktyvios fazės dieną jau būtų daromos kažkokios tai didelės informacinės operacijos, bet jos vyksta kasdien iš tikrųjų.
– Vidaus reikalų ministras tiesiogiai nesiejo, tačiau svarstė, kad pastaruoju metu ūgtelėję migrantų srautai gali būti susiję su tuo, kad Baltarusijos pusė bando kažkaip išvalyti savo teritorijas prieš „Zapad“ pratybas. Ar turite tokios informacijos?
– Mes tokios informacijos neturim.
– Pratybos vyksta ne tik pagrindinėje Rusijos dalyje, Baltarusijoje, bet ir Kaliningrade. Minėjot rezervo mokymus, bet kas dar yra žinoma apie karinių mokymų apimtis eksklave?
– Vyksta nedidelio masto veiksmai – nedidelių artilerijos vienetų koviniai šaudymai, taip pat naudojamas jūrinis poligonas, kur naikinami taikiniai ir išlaipinamas jūros desantas. (...) Rezervo mokymai gali būti labiau demonstruojami viešojoje erdvėje, rodoma, kad jie pajėgūs daryti karinius veiksmus.
– Vertinant apskritai, ar ne pratybų metu kariniai pajėgumai Kaliningrade yra atkurti iki tokio lygio, koks buvo prieš invaziją į Ukrainą?
– Šiuo metu tikrai nėra. (...) Po truputėlį vykdomi planai, bet šiuo metu tas pajėgumas yra sumažėjęs ir neatstatytas.
– Kaliningrade taip pat baigiama statyti radiolokacinė stotis. Lietuvos krašto apsaugos ministrė sako, kad ji didins Rusijos potencialą stebėti objektus dideliu atstumu, tačiau tiesioginės grėsmės nekelia. Tuo metu analitikai teigia, kad montuojama įranga taip pat padėtų rinkti „pasyvią žvalgybinę informaciją“. Ką tai reiškia?
– Pradedant apie tą pačią įrangą, tai iš tikrųjų netgi keliose vietose yra įrenginėjama užhorizontinė radiolokacinė stotis „Konteiner“. Ir ji skirta raketų ir orlaivių aptikimui dideliu, labai dideliu atstumu. Tai pagrindinis jos tikslas yra būtent oro erdvės stebėjimas. Kitaip tariant, ji nėra skirta komunikacijų turinio perėmimui. Ši sistema skleidžia savo radijo signalą ir priima jo atspindį, todėl gali aptikti radijo signalų netransliuojančius objektus. Objekto užbaigimui ir įvedimui į ginkluotę prireiks keleto metų.
– Kovą žvalgyba skelbė, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Kokia situacija šiuo metu?
– Aš sakyčiau, kad nesikeičia vertinimas nuo praėjusio, kuris buvo paskelbtas kovo mėnesį.
– Tuomet taip pat skelbta, kad Rusija gali tęsti karą ne vienus metus, o diplomatinė jo baigtis mažai tikėtina. Ar taikos derybos, nors ir stringančios, keičia šį vertinimą?
– Aš galėčiau įvertint labai trumpą laikotarpį, bet šiuo metu kol kas nematome karinių požymių diplomatinei karo baigčiai, nes Rusijos atakų prieš Ukrainą mastai ir intensyvumas tik didėja. Tai vertinant vien žvalgybinę informaciją stebint Rusiją, negalėčiau įvertinti, kad artėjama prie diplomatinio susitarimo.
– Kaip jūs apskritai vertinat Rusijos grėsmę?
– Grėsmė, kol vyksta Rusijos invazija, karas prieš Ukrainą, šiuo metu neauga. Artimiausiu metu nematome tiesioginės puolimo prieš mūsų arba kitas NATO šalis grėsmės, tačiau ilguoju laikotarpiu, žinoma, jos potencialas augs.
– Kaip jūsų žvalgybos pajėgumai sumažėjo Rusijoje ir Baltarusijoje sumažinus diplomatinį atstovavimą, kokios yra AOTD galimybės žvalgyti Rusijos, Baltarusijos karinių pajėgų plėtrą?
– Apie žvalgybos metodus, deja, aš negaliu viešai kalbėti.
– Gerai, o kontržvalgybiniu požiūriu, vertinant žemą diplomatinį atstovavimą, kiek Rusija ir Baltarusija yra pajėgi vykdyti žvalgybą prieš Lietuvą?
– Žinoma, žmogiškosiomis priemonėmis Rusijai ir Baltarusijai šnipinėti yra dabar žymiai sunkiau, bet vis dėlto šiais laikais yra technologijos, ir jie stengiasi išnaudoti šitas galimybes.
– Apie kokias konkrečiai technologijas kalbame?
– Aišku, yra kibernetinis šnipinėjimas. Ne vien tik Rusija, turbūt ir kitos priešiškos šalys tą daro...
Aišku, yra kibernetinis šnipinėjimas. Ne vien tik Rusija, turbūt ir kitos priešiškos šalys tą daro...
– O kaip dėl verbavimo?
– Galėčiau tik pakartoti žvalgybos rekomendaciją Lietuvos piliečiams nevykti į priešiškas šalis, nes tikrai ten yra didesnė šnipinėjimo ir verbavimo galimybė. Bet Lietuvoje jų veikimas tikrai yra apribotas, nes Lietuvos kontržvalgyba pakankamai gerai veikia šiuo metu.
– Naujosios Vyriausybės programoje Kinija nebeįvardijama grėsme. Ar toks valdančiųjų nuomonės pasikeitimas grįstas Lietuvos turima žvalgybine informacija? Ar vis dėlto Kinija išlieka grėsme Lietuvai?
– Kinija išlieka grėsmių ir rizikų šaltiniu, ir ypač tą mes jaučiame kibernetinio šnipinėjimo sferoje. (...) Kinijos tiesioginė ar netiesioginė parama Rusijai, Rusijos veiksmams prieš Ukrainą, tam tikrų technologijų, kurios yra sankcionuotos, perdavimas Rusijai, kad ji galėtų pasigaminti tam tikrų ginklų, tai čia irgi vertiname kaip didelę grėsmę.
– Politikai taip pat kalba apie santykių normalizavimą. Kokia diplomatinių santykių atkūrimo su Kinija galima įtaka tiek Kinijos karinei žvalgybai veikti Lietuvoje, tiek atvirkščiai?
– Žinant tokių šalių diplomatines veiklas, tai taip, jie gali didinti žvalgybos pareigūnų buvimą diplomatinėse atstovybėse, tačiau tai nebūtų reikšminga grėsmė.
– Kadangi teikiant analizes, patarimus politikams, jūsų vertinimu, ar diplomatinių santykių atkūrimas yra geras žingsnis, vertinant tą galimą žvalgybinę riziką?
– Man sunku pasakyti, čia daugiau politinis sprendimas.
– Ir pabaigai apie biudžetą. Gynybos finansavimas nuolat auga, papildomo finansavimo gaus ir AOTD, kokias tai atvers galimybes?
– Dalis lėšų bus skiriama personalo išlaikymui ir kvalifikacijos kėlimui, tačiau svarbiausia – inovatyvių, technologiškai pažangių žvalgybos pajėgumų vystymui, kad užtikrintume kuo didesnį profesionalumą ir technologijomis ir specialistais, taip pat infrastruktūros plėtrai. Tai pagrindinės kryptys.
– Ačiū už jūsų laiką.
