Karas Ukrainoje priverčia nerimauti ir lietuvius: panikuoti nereikia, bet rengtis verta

Kilus karui Ukrainoje, ir lietuviai susirūpino, kur reikėtų slėptis, jei mus pultų priešas, ką pasiimti, jei tektų palikti namus. Kas galėtų evakuotis, o kam tektų ginti tėvynę ar likti dirbti.

Priverčia susimąstyti

„Panikuoti nereikia – nėra požymių ir informacijos, kad karas ateitų iki mūsų, bet reikia būti pasirengus. Visos įdėtos pastangos veltui nepraeis, nes jos priverčia susimąstyti, ką darytume, jei liktume be elektros, šildymo, vandens, jei prireiktų skubiai palikti namus. To gali prireikti dėl įvairiausių priežasčių – avarijos Lietuvos pašonėje esančioje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje ar cheminės nelaimės, uraganinio vėjo ar didžiulio gaisro“, – sakė civilinės saugos specialistė, konsultantė Renata Baniulienė.

Be abejo, visiškai tam pasirengti neįmanoma, nes visko nenumatysi. Bet, pabrėžia ji, suvokdami, kad gali kilti kažkoks pavojus, galime pasirengti, kad jo padariniai būtų nors kažkiek mažesni. Juk kai nutinka kažkas netikėta, sutrinka gebėjimas racionaliai mąstyti, gali net neprisiminti, kuriame stalčiuje padėtas pasas. Tad visada ramiau, kai žinai, kad būtiniausių daiktų ryšulėlis jau sudėtas.

Žinoma, esminis skirtumas, kad, ištikus kokiai stichinei nelaimei taikos metu, nėra sprogimų, šaudymų, bombardavimų, ginkluotų kareivių. Bet pasirengti reikėtų panašiai kaip ir karo atvejui.

Kur slėptis trumpam

Pastaruoju metu itin dažnai keliamas klausimas: kur, iškilus pavojui, bėgti slėptis trumpam ir kur evakuotis, jei prireiktų ilgam. R.Baniulienė pataria: jei vyktų apšaudymas, oro antskrydis, kiltų pavojus, kad gali griūti pastatai, reikia slėptis kuo žemiau, kuo giliau ir kuo arčiau tos vietos, kur jus užkluptų toks pavojus. Gerai, jei pastate, kur dirbate ar gyvenate, yra rūsys, o jei nėra, reikia slėptis kuo žemiau, bent jau pirmuose aukštuose, vidinėse patalpose kuo toliau nuo išorinių sienų, kad sprogmeniui pataikius į viršutinę pastato dalį mažiau nukentėtumėte. Ir iš karo vaizdų Ukrainoje matome, kad daugiausia pažeidžiami viršutiniai daugiaaukščių pastatų aukštai ir išorinės jų dalys, bet paprastai jie nesugriūna iki pamatų. Trumpam slėptis tinka požeminės automobilių aikštelės, jei virš jų yra pastatų.

Planą nelaimės atvejui ir būtiniausius reikmenis verta turėti jau šiandien.

Žmonės, kurie, pavyzdžiui, dėl fizinės būklės neturėtų galimybės išbėgti iš savo namų, turėtų slėptis vidinėse patalpose, kuo toliau nuo langų, išorinių pastato sienų, kad nenukentėtų nuo dūžtančio stiklo ar nuolaužų.

Ar jau bėgti slėptis išgirdus sirenos kauksmą? R.Baniulienė pataria: kadangi Lietuvoje karas nevyksta, išgirdus sirenos kauksmą pirmiausia reikėtų įsijungti radiją, televizorių ar naujienų portalą ir pasitikrinti, kas vyksta. Jei pavojus būtų rimtas, turėtume gauti pranešimą į mobilųjį telefoną. Žinoma, jei jau būtų paskelbta karo padėtis, tada išgirdus sirenas reikėtų kuo skubiau bėgti į artimiausią priedangą. Beje, išeinant iš namų reikėtų išjungti elektros prietaisus, dujas.

Savivaldybių interneto puslapiuose skelbiami kolektyvinės apsaugos statiniai, dažniausiai mokyklos, darželiai, kiti visuomeninės paskirties pastatai. Jie žymimi specialiu tarptautiniu ženklu – mėlynos spalvos trikampiu oranžiniame kvadrate. Bet šios patalpos nėra slėptuvės – jų paskirtis suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, priglausti tuos, kurių namai sugriauti ir pan.

Vietos: kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi specialiu tarptautiniu ženklu – mėlynos spalvos trikampiu oranžiniame kvadrate. Bet šios patalpos nėra slėptuvės – jų paskirtis suteikti pagalbą nukentėjusiesiems. Vilmanto Raupelio nuotr.

Reikia ir plano B

Pasak civilinės saugos konsultantės, nors Lietuvoje nėra pagrindo manyti, kad reikės evakuotis, vis dėlto kiekviena šeima turėtų pasikalbėti, kaip jie elgtųsi, jei prireiktų: evakuotųsi ar liktų namuose, o jei evakuotųsi – tai kur. Gerai iš anksto žinoti, ar visi šeimos nariai galėtų evakuotis – gal kiti būtų mobilizuoti.

„Reikia turėti ne tik planą A, bet ir B, nes, pavyzdžiui, galima susiplanuoti evakuotis į Vokietiją, bet jei prasidėtų karas ir būtų atkirstas vadinamasis Suvalkų koridorius, tai nebepavyktų. Gal tada reikėtų bandyti trauktis šiaurine puse per Latviją ar Estiją, o gal apsistoti Lietuvoje, bet tose vietovėse, kur mažiau strateginių objektų, kaimuose, nes ten saugiau nei dideliame mieste ir lengviau išgyventi, nes gamtoje gali rasti vandens, kuro, miško gėrybių maistui“, – pastebėjo R.Baniulienė.

Tad šeimoje reikėtų iš anksto susitarti: jei nepavyksta planas A, evakuojamės į turimą sodybą ar pas giminaičius kaime, kad, jei kuris pasimestų, žinotų, kur susitikti. Beje, adresus, kur ketinate bėgti, reikėtų turėti ir popieriuje, jei mobilusis telefonas išsikrautų, sudužtų ar pasimestų.

Prieš išvykdami apsaugokite savo namus: atjunkite vandenį ir dujas, išjunkite iš elektros lizdų visus elektros prietaisus, uždarykite ir užrakinkite duris, uždarykite langus.

Patariama evakuojantis atrodyti kaip civiliai: nesirenkite chaki ar kamufliažinių spalvų drabužių, venkite matomoje vietoje pakabintų medžioklinių peilių ar gertuvių, į kelią eikite tik prašvitus ar šviesiuoju paros metu, venkite kelių pro strateginius objektus.

Trys sąrašai

Dabar skelbiama nemažai patarimų, ką reikėtų pasiimti traukiantis iš namų. Bet, atkreipia dėmesį R.Baniulienė, sąrašai ilgi, ir kai viską susidedi ant stalo, paaiškėja, kad tiek netelpa į krepšį arba tiek nepaneši. Tad pasiimti reikia tai, kas būtiniausia ir ką įmanoma panešti.

Ką pasiimti priklauso nuo to, kokiam laikotarpiui traukiatės iš namų ir ar traukiatės. Tam išskiriami trys komplektai rekomenduojamų būtinų prekių – slėptuvei, evakuacijai ir liekant namuose. Žinoma, kiekvieno žmogaus sąrašas kiek skirsis, nes visų poreikiai skirtingi.

Jei bėgate tik į slėptuvę trumpam, pavyzdžiui, antskrydžio laikotarpiui, reikia minimumo, to, ką galite greitai pasiimti. Reikėtų iš anksto būti pasirengus kuprinėlę ar krepšį su svarbiausiais dokumentais, šiek tiek vandens ir užkandžių, būtiniausių vaistų, mobilųjį telefoną, patogius ir šiltus drabužius. Pavyzdžiui, net ir šiltuoju metų laiku pravers striukė, nes rūsiuose šalta, o šaltis gali krėsti ir susinervinus, tad ją galima ir apsivilkti, ir pasitiesti ar ja užsikloti.

R.Baniulienė aiškina, kad evakuojantis ilgesniam laikui daiktų kiekis priklauso nuo to, kokiu transportu vykstate. Jei ne nuosavu automobiliu, daug nepasiimsite, tada geriau supakuoti kelis mažesnius, nei vieną didelį krepšį, nes jei kuris pasimestų, turėsite bent dalį daiktų. Būtinai susidėkite vieną mažesnę kuprinę, kurioje būtų svarbiausi daiktai, maisto ir vandens, ir jos niekada nenusiimkite.

Visko nepasiimsite, tad reikia iš anksto labai atidžiai pergalvoti, ką vežtumėtės, kad paskubomis neužmirštumėte būtiniausių reikmenų. Visų pirma reikia pasiimti svarbiausius dokumentus. Tai ne tik asmens tapatybės kortelė, pasas. Jei tektų evakuotis į užsienio šalis, prireiks išsilavinimo dokumentų bent kopijų, kad ieškodami darbo galėtumėte įrodyti savo gebėjimus. Verta pasiimti ir kitus būtiniausius dokumentus ar jų popierines kopijas.

Žinoma, neužmirškite ne tik mobiliojo telefono ir jo įkroviklio, bet, įspėja R.Baniulienė, reikia turėti omeny, kad jis gali išsikrauti, o įsikrauti gal nebus kur, sudužti ar pasimesti. Tad nors daug informacijos dabar turime mobiliajame telefone, reikia ir popierinių dokumentų ar kitos informacijos kopijų.

Evakuojantis reikia neužmiršti ne tik kreditinių kortelių, bet ir grynųjų pinigų nestambiomis kupiūromis, nes nežinia, ar bus galimybių juos išsigryninti.

Kelionės laikotarpiui reikia pasiimti ne mažiau kaip 2 l vandens vienai dienai kiekvienam asmeniui ir tokio maisto, kurio nereikia gaminti – konservų, džiovintos mėsos, duonos, riešutų. Pasitikrinkite, ar konservams atidaryti nereikia atidarytuvo, paimkite bent kiek įrankių, indų.

Reikia neužmiršti nuolat vartojamų vaistų. Su savimi reikėtų turėti ir pirmosios medicinos pagalbos reikmenų (dezinfekcijai, nuo skausmo, karščiavimo).

Svarbios sanitarinės ir higienos priemonės – tualetinis popierius, vienkartinės servetėlės, rankšluosčiai, muilas, dezinfekavimo priemonės, šampūnas, dantų pasta ir šepetėlis, šiukšlių maišai ir kt. Karo metu žmonės nedažnai miršta nuo bado, dažniau nuo antisanitarijos sukeltų infekcijų. Maišas šiukšlėms gali praversti ir jį pasitiesti, ir užsikloti.

Atsarginių drabužių komplekte turėtų būti patogi avalynė, neperšlampamos striukės, polietileniniai apsiaustai nuo lietaus.

Pravers ir nešiojamasis žibintas su atsarginiais elementais, degtukai atsparioje vandeniui pakuotėje ar žiebtuvėliai, nešiojamasis radijo ar televizijos imtuvas su atsarginiais elementais.

Būtų gerai įsimesti ir kai ką laikui praleisti, ypač vaikams, nes gali tekti ilgai laukti automobilių kamščiuose ar kol atvyks evakuacijai skirtas transportas. Psichologinė būsena tokiu metu itin įtempta, tad taip nuo blogų emocijų bent kiek atitrauktumėte dėmesį. Gal atrodo ne visai racionalu, bet gal kas pasiims ir kokią retą knygą ar šeimos relikviją, kurią nori išsaugoti.

Bet tai nereiškia, kad visi valstybės sektoriaus darbuotojai negalės evakuotis, o jame nedirbantieji galės.

Jei važiuojate nuosavu automobiliu, reikia turėti ir papildomą degalų bakelį, atsarginį raktų komplektą.

Daug tokiomis situacijomis praverčiančių daiktų yra specializuotose karinių reikmenų parduotuvėse ar galima rasti internete, pavyzdžiui, portatyvinį radijo imtuvą (emergency radio), kurį galima prisukti ranka, o jis turi ne tik tiesioginę funkciją – leis sužinoti naujienas, bet jį galima panaudoti kaip žibintuvėlį ar įkroviklį kitiems prietaisams, nes elektros gali ir nebūti.

Bet, pataria konsultantė, nereikėtų akcentuoti, ko neturite ir skubėti pirkti – pažiūrėkite, ką turite ir ko gali prireikti.

Pirmiausia – vanduo

Jei nuspręsite likti namuose ar apsistosite sodyboje, atsargų galima prikaupti begalę. Verta pasirūpinti ir krosnele šildymui, jei būtų atjungtas šildymas, alternatyviu elektros tiekimo šaltiniu, jei dingtų elektra, žvakėmis. Bet nestatykite elektros generatoriaus gyvenamųjų patalpų viduje, kad neapsinuodytumėte smalkėmis.

R.Baniulienė pataria pirmiausia pasirūpinti vandens atsargomis. Rekomenduojama 12 l vienam asmeniui, nes jei nutrūktų vandens tiekimas, jo reikia ir maistui, ir higienai. Tad jei situacija tikrai jau keltų nerimą, pavyzdžiui, būtų paskelbta mobilizacija, reikėtų jo pripildyti visas turimas talpyklas. Numatykite, kuri talpykla bus geriamajam vandeniui, kuri – techniniam. Nutrūkus centralizuotam vandens tiekimui, jo tiekimu gyventojams turės pasirūpinti ir savivaldybės institucijos.

Maisto atsargoms puikiai tinka makaronai, kruopos, arbata, kava, konservai, lašiniai, džiovinta mėsa, sultinio kubeliai, daržovės. Svarbu turėti druskos atsargų, nes ji tinka mėsai konservuoti, jei dingtų elektra ir neveiktų šaldytuvas.

Bet, pastebi civilinės saugos konsultantė, reikėtų neužmiršti ir, atrodytų, ne pirmo būtinumo produktų: kai ir taip niūri nuotaika, bent kiek ją praskaidrintų lazdyno riešutai, šokoladas, ledinukai, medus, cukraus gabaliukai, sausainiai, džiovinti vaisiai.

Asociatyvi Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ne tik kariauti

Labai svarbus dar vienas klausimas: kas gali evakuotis ir slėptis, o kas bus mobilizuotas ne tik ginti tėvynę ginklu, bet ir užtikrinti gyvybiškai svarbių institucijų ir ūkio subjektų veiklos tęstinumą. Pasak R.Baniulienės, dažnas mobilizaciją įsivaizduoja tik kaip kariškių ir karo prievolininkų telkimą kariauti, bet iš tikrųjų mobilizuojami ne tik jie.

Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos vykdomos ir karo metu. Ne tik ginkluota gynyba – turi būti užtikrintas ir valstybės valdymas, savivaldybių institucijų veikla, teismų, prokuratūros, visuomenės informavimo, kultūros vertybių, dokumentų, archyvų apsauga. Turi funkcionuoti ekonomikos ir civilinė infrastruktūra – finansų, energetikos, transporto sistemos, taip pat gyventojams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, reikia aprūpinti juos maistu ir vandeniu, užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, civilinės saugos sistemos veiklą.

Institucijos, kurios vykdo tokią veiklą, turi ekstremalių situacijų valdymo planus, turi numatyti, kaip jos užtikrins savo veiklos tęstinumą. „Tad tokių gyvybiškai svarbių sektorių darbuotojai turi žinoti, kad jie gali būti mobilizuoti toliau dirbti, ir tai gali tekti daryti ilgai“, – aiškina R.Baniulienė.

Iš karo Ukrainoje vaizdų matome, kad ugniagesiai gesina gaisrus, gydytojai gydo pacientus, savivaldybių ir kitų institucijų darbuotojai organizuoja evakuaciją, pritaiko patalpas slėptis, dalija humanitarinę pagalbą. Girdime kalbant ir Kyjivo merą, kitų miestų merus, kai kurie jų buvo net priešų pagrobti. Savivaldos institucijos dirba, nes reikia organizuoti tas veiklas, kurios būtinos civiliams gyventojams išgyventi.

R.Baniulienė atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų mechanizmą – būtų skiriamos būtinosios užduotys įstaigoms, ūkio subjektams, piliečiams. Jas skirtų Vyriausybė ar savivaldybės administracijos direktoriai. Jos gali neturėti nieko bendra ir su įprasta ligtoline mobilizuoto asmens veikla – jis gali gauti užduotį kasti apkasus, tvarkyti žuvusiųjų kūnus ir kt.

„Bet tai nereiškia, kad visi valstybės sektoriaus darbuotojai negalės evakuotis, o jame nedirbantieji galės“, – sakė R.Baniulienė. Sudaromos sutartys su ūkio subjektais, pavyzdžiui, maisto gamintojais, o tokių įmonių darbdaviai turėtų informuoti darbuotojus, ką šie privalėtų daryti mobilizacijos atveju, kad užtikrintų savo įmonės ar įstaigos veiklos tęstinumą.

Beje, nuo šių metų įvestas naujas reikalavimas įstaigoms, kurios turėtų vykdyti savo funkcijas ir karo metu. Jos ne tik turi turėti patalpas darbuotojams pasislėpti, bet ir kaupti maisto ir vandens atsargas 1–30 dienų, turėti generatorius, elektrinius šildytuvus, ryšio priemones, užklotų, dozimetrinių matuoklių, kalio jodido tablečių, rankų antiseptikų, paviršių dezinfekantų ir kt.

„Tikintis, kad neprireiks, nes šiandien nėra tokių signalų, vis tiek reikia būti tam pasirengus. Net jei įvyktų kokia didelė nelaimė, pagalbos reikėtų dideliam skaičiui žmonių. Jos gal sulauktumėte, bet ne iš karto, todėl kiekvienas turi pasirengti savimi pasirūpinti pats. Planą nelaimės atvejui ir būtiniausius reikmenis verta turėti jau šiandien“, – patarė R.Baniulienė.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojeslėptuvėskarasruoštis karui

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių