Valstybės tarnautojo etikos kodekso nebuvimas neleidžia nustatyti griežtesnės atsakomybės susikompromitavusiems valdininkams
Lietuvoje gali būti įteisintas vadinamasis juodasis valstybės tarnybos sąrašas, į kurį patektų susikompromitavę ir iš savo pareigų atleisti pareigūnai. Patekę į tokį sąrašą asmenys negalėtų grįžti į valstybės tarnybą, dalyvauti konkursuose į valdininkų postus.
Tokį siūlymą pateikė Seimo Antikorupcijos komisija, išnagrinėjusi skandalingus žemės sklypų dalijimo atvejus, kai paaiškėjo, kad tai padarę pareigūnai dėl įstatymų spragų negali būti patraukti baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn, tik gali būti atleisti iš savo pareigų.
Tačiau kas gali garantuoti, kad netrukus toks prasižengėlis sugrįš į kurią nors šiltą valdininko vietelę. Tam reikia užkirsti kelią, - įsitikinusi Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė.
Praradusiųjų pasitikėjimą sąrašas
Pagal galiojantį Korupcijos prevencijos įstatymą, asmenys, teisiami už kyšį ar kitokius korupcinius nusikaltimus, automatiškai patenka į juodąjį sąrašą ir nebegali grįžti į valstybės tarnybą.
Su jais viskas aišku - pagaunamas už rankos, nuteisiamas, atlieka bausmę, bet nebegali sugrįžti į valstybės tarnybą, nes jau yra susikompromitavę ir praradę pasitikėjimą. Taigi tam tikras juodasis sąrašas jau egzistuoja, - atkreipė dėmesį N.Steiblienė.
Tačiau, jos nuomone, būtinas ir kitoks sąrašas - tų pareigūnų, kurie buvo atleisti iš pareigų, nes nepaisė valstybės tarnybos etikos principų bei privačių ir viešųjų interesų derinimo taisyklių, nesvarbu, ar jie baudžiami už padarytus nusižengimus, ar ne.
Pasitaiko atvejų, kai neįmanoma patraukti civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn nesąžiningų ir pareigomis piktnaudžiavusių valdininkų, pavyzdžiui, pasinaudojusių tarnybine padėtimi ir atleistų, kaip praradusių pasitikėjimą. Tuomet įstatymai formaliai nebūna pažeisti arba už tokius pažeidimus nėra numatytos bausmės, - Kauno dienai sakė N.Steiblienė.
Ji mano, kad reikėtų tokius atleistus iš pareigų valdininkus įtraukti į juodąjį sąrašą, kad jiems būtų taikomi apribojimai vėl patekti į valstybės tarnybą.
Atleidimo arba savanoriško pasitraukimo iš užimamų pareigų Antikorupcijos komisijos pirmininkė nelaiko pakankama nuobauda: Gyvenimas rodo, kad reikalinga griežtesnė atsakomybė už panašius nusižengimus.
Beje, į tam tikrą juodąjį sąrašą galėtų būti traukiami ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys - bendrovės, kurios prisidėjo prie korupcinių veiksmų, pavyzdžiui, kada nors davė kyšį pareigūnui.
Tokios demaskuotos firmos, įtrauktos į specialų sąrašą, negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kurie, kaip žinoma, dažnai atneša nemažus pelnus atskiroms bendrovėms, - įsitikinusi komisijos vadovė.
Prognozuoja naujus skandalus
Idėja dėl juodojo valstybės tarnybos sąrašo gimė pastarajame Antikorupcijos komisijos posėdyje, kuriame kalbėta apie tai, kaip žemėtvarkininkai, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, aprūpino save ir savo artimuosius dešimtimis sklypų gražiausiose ir pelningiausiose Lietuvos vietose.
Paaiškėjo, kad šiais atvejais jokie įstatymai iš esmės nepažeisti, todėl traukti tuos pareigūnus atsakomybėn nėra kaip. Nors kai kurie jų atleisti iš užimamų pareigų, manau, kad to mažoka. Reikėtų jiems bent laikinai užkirsti kelią į valstybės tarnybą, - kalbėjo ji.
Komisijos pirmininkė įsitikinusi, kad dar didesni skandalai, nei dabar kilę dėl žemės, kils artimiausioje ateityje, kai bus pradėti skirstyti didžiuliai Europos Sąjungos struktūriniai fondai: Tuomet dėl padarytų nusižengimų nukentės visi Lietuvos žmonės. Tuomet būsime menkiau vertinami Europos akyse, sumokėsime didžiules baudas už struktūrinių fondų dalybos pažeidimus, be to, kils didelis pavojus, kad tie fondai tiesiog sumažės.
N.Steiblienė neabejojo, kad į juodąjį sąrašą, jeigu jis veiktų jau pernai vasarą, būtų įtrauktas skandalingai pagarsėjęs buvęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Vytautas Budnikas. O jeigu jis galiotų jau 1996 metais, matyt, tokiame sąraše figūruotų ir ekspremjero Adolfo Šleževičiaus pavardė. Šį pareigūną, pasinaudojusį tarnybine padėtimi ir atsiėmusiu savo indėlį iš bankrutuojančio banko, tuomet demaskavo pati N.Steiblienė, tuo metu buvusi Panoramos žurnaliste.
Visi, kurie, vaizdžiai tariant, perliptų per kitų galvas, siekdami sau naudos, būtų įtraukti į tokį sąrašą, - pastebėjo ji.
Kodeksas stringa
Komisijos pirmininkė nurodė, kad valdininkų atsakomybę turėtų nustatyti Valstybės tarnautojų etikos kodeksas. Jame turi būti numatyta, ko pareigūnai negali daryti tarnybinės etikos prasme ir kokiais atvejais jie baudžiami atleidimu iš pareigų.
Juodasis valstybės tarnautojų sąrašas galėtų būti kaip papildoma bausmė tokiems atleistiems pareigūnams, - pastebėjo ji.
Sudaryti sąrašą ir kontroliuoti, kad į jį patekę asmenys nebūtų priimami į valstybės tarnybą, N.Steiblienės nuomone, galėtų Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamentas.
Į juodąjį sąrašą asmenys patektų ne visiems laikams, o tam tikram karantino laikotarpiui.
Manau, turi būti nustatytas tam tikras laikas, kai pareigūnas negali grįžti į valstybės tarnybą. Toks karantinas galėtų būti nustatomas priklausomai nuo padarytos žalos valstybei ir visuomenei. Galbūt vertėtų pagalvoti ir apie tai, kad ypatingais atvejais, kai nusižengimas yra ypač didelis, prasižengęs asmuo į juodąjį sąrašą patektų labai ilgam laikui - gal net iki pat pensijos, - pastebėjo ji.
Antikorupcijos komisijos vadovė apgailestavo, kad jau ne vieną mėnesį kalbama apie Valstybės tarnautojų etikos kodekso parengimą ir priėmimą, tačiau iki šiol nėra net jo pirminio varianto.
Tikiuosi, kad dar šioje Seimo kadencijoje, pageidautina iki Lietuvos įstojimo į ES, Valstybės tarnautojų etikos kodeksas bus priimtas ir pradės realiai veikti, - vylėsi N.Steiblienė.
Naujausi komentarai