- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karaliaučiaus srities lietuviai diskriminaciniu vadina gegužės 12-ąją vyksiantį referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo bei ragina balsuoti „prieš“.
„Teigiame, kad būsimojo referendumo tekste yra atskirų šalių lietuvius ir asmenis, turinčius teisę į Lietuvos pilietybę, diskriminuojančios nuostatos, kurios galutinai atstumia ir pažemina „trečiosiose“ šalyse gyvenančius mūsų tautiečius“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės atskirojoje nuomonėje.
„Todėl, mes, Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės atstovai, referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo agituojame Lietuvos visuomenę pasisakyti PRIEŠ“, – sakoma Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos patvirtintoje pozicijoje.
Pasaulio lietuvių bendruomenė pasisako už dvigubos pilietybės išplėtimą, referendume pakeitus Konstituciją tokia galimybė būtų suteikta lietuviams, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“.
Karaliaučiaus lietuviai atskirojoje nuomonėje pažymi, kad dvigubą pilietybę leidus tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių gyventojams, už borto liks Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane gyvenantys lietuviai.
Karaliaučiaus lietuviai savo pareiškime taip pat atkreipia dėmesį, jog nuo 2006 metų, net ir išvykusieji iki nepriklausomybės, nebegali atstatyti Lietuvos pilietybės neatsisakydami Rusijos, nes „Migracijos departamento Pilietybės skyrius išvykimą į buvusios SSRS respublikas nelaiko išvykimu į užsienį, tuo tarsi paneigdamas Lietuvos okupacijos faktą“.
„Mūsų tautiečiai jau daugiau 13 metų negali atstatyti (įgyti) Lietuvos pilietybės kaip antrosios. Tai užkerta kelią atvykti mokytis ir dirbti į Lietuvą, taip pasmerkiant mūsų tautiečius asimiliacijai, o dažnai ir skurdui bei degradacijai“, – sakoma pareiškime.
Rusijoje gyvenantys lietuviai taip pat prašo Lietuvos valdžios nepamiršti Lietuvio paso idėjos ir įteisinti tokį dokumentą, kuris lietuvių kilmės asmenims leistų atvykti į Lietuvą, neribotai būti joje be vizų, legaliai mokytis ir dirbti, atstatyti protėvių nuosavybę.
Seimo ir PLB komisija yra priėmusi rezoliuciją, kad „Lietuvio pasas nėra tinkama teisinė ryšio su valstybe įprasminimo forma užsienyje gyvenantiems lietuviams“.
Karaliaučiaus lietuviai teigia, jog Lietuvio pasas suteiktų galimybę visiems, o ne tik ES ar NATO šalių tautiečiams atvykti į Lietuvą, čia dirbti, bet „nesukurtų keleto priesaikų ir prievolių valstybėms teisinių kolizijų ir padėtų telkti tautiečius lietuvybės išsaugojimui bei puoselėjimui“.
Gegužės 12 dieną su prezidento rinkimų pirmuoju turu Lietuvoje vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo.
Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
Seime valdantieji prieš porą metų registravo siūlymą kaip alternatyvą daugybinei pilietybei steigti Lietuvio paso institutą.
Pagal projektą, Lietuvio pasas suteiktų išeiviams kai kurias piliečių turimas teises, bet tokio dokumento turėtojas negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.
Lietuvio pasą turintys žmonės turėtų teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti, galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...