Jis įregistravo tai numatančias Konstitucinio Teismo (KT) įstatymo pataisas.

Jei Seimas pritartų, pretendentai užimti KT teisėjų postus privalėtų turėti ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą pareigose, kurioms užimti privalomas teisinis išsilavinimas.

Priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas, J. Razmos teigimu, būtų aišku, kad Seimo nariai negalėtų pretenduoti į KT teisėjo pareigas.

„Mano nuomone, taip reikėtų traktuoti ir dabartinį įstatymą, bet atsiranda galimybė interpretuoti jį įvairiai. Todėl siūlau aiškiai įstatyme parašyti, kad teisininko stažui pripažinti reikia dirbti tokioje pareigybėje, kur privalomas teisininko išsilavinimas. Tai gali būti, pavyzdžiui, advokatas, notaras, teisėjas“, – Eltai sakė J. Razma.

Konservatoriaus pastebėjimais, šiuo metu skirtingai interpretuoti teisinio darbo stažą leidžia Vyriausybės nutarimas, kurį, jo nuomone, reikėtų skųsti KT.

„Vyriausybė yra patvirtinusi pareigybių sąrašą, kurias užimant pripažįstamas teisinio darbo stažas. Jame yra gana platus profesijų ratas, pavyzdžiui, Seimo nariai, ministrai, viceministrai. Tačiau konstitucinės teisės ekspertai pabrėžia – iš Konstitucijos išplaukia, kad teisinio darbo stažas galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jei žmogus užima tokią pareigybę, kuriai privalomai reikia teisininko išsilavinimo. Seimo nariui nereikia teisininko išsilavinimo“, – teigė J. Razma.

Jo nuomone, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas negali pretenduoti į KT teisėjo pareigas. Tačiau pasiūlytas projektas Seime turės įveikti dar ilgą svarstymo kelią ir konkrečiai šiam atvejui nebus taikomas.

Darbo grupė siūlys, kaip tobulinti KT įstatymą

Šią savaitę Seimo narių grupė nutarė įkurti laikinąją parlamentinę grupę, kuri ketina parengti siūlymus dėl KT įstatymo tobulinimo.

Šios grupės nariai sieks, kad į KT būtų paskirti teisėjai, kurie laikytųsi nešališkumo principo, kad KT išvados būtų grindžiamos objektyviais teisiniais argumentais, o ne asmeninėmis vertybinėmis nuostatomis.

„Sieksime parengti įstatymo pataisas, kurios įtvirtintų skaidrią ir viešą pretendentų į KT atrankos procedūrą bei kriterijus. Taip pat sieksime depolitizuoti KT bei įtvirtinti „atšalimo laikotarpį“ politikams, pretenduojantiems į KT teisėjus. Labai svarbu įtvirtinti rungtyniavimo principą KT bylose bei numatyti žodinį nagrinėjimą kaip pagrindinę taisyklę“, – sakė grupės pirmininkas, Seimo konservatorius Audronius Ažubalis.

Šios grupės pirmininko pavaduotoja yra Seimo vicepirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, kad KT teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Kaip ELTA jau skelbė, parlamento opozicija kritikuoja Seimo pirmininko Juozo Oleko sprendimą į KT teisėjus siūlyti socialdemokratą J. Sabatauską. Jų teigimu, jis neturi praktinio teisininko darbo patirties.

Savo ruožtu į KT teisėjus prezidentas Gitanas Nausėda teikia Vilniaus universiteto profesoriaus Haroldo Šinkūno kandidatūrą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Artūro Driuko kandidatūrą į KT teisėjus siūlo LAT pirmininkė Danguolė Bublienė.

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.