Kalbos konsultacijos

Kalbos konsultacijos

Tarptautinių žodžių vartojimo sunkumai

Be tarptautinių žodžių neapsieina nė viena kalba, nemažai jų ir lietuvių kalboje. Ypač jie reikalingi įvairių sričių profesinėje kalboje, kur vartojami kaip terminai. Bet nemenka jų dalis yra tapę bendrosios vartosenos žodžiais, bent kiek aiškiau nesiejamais su kuria nors veiklos sritimi ir teturinčiais šiaip oficialiosios vartosenos stilistinį atspalvį. Būtent tie tarptautiniai žodžiai, dažniausiai veiksmažodžiai, nesėkmingai pavartojami tekste, jungiant juos su kitais žodžiais.

Radijo korespondento pasakytame sakinyje O kaip baigsis ši istorija, mes jums informuosime parinktas naudininko linksnis (kam?) tiktų, jei būtų lietuviškas šio žodžio atitikmuo pranešime. Daugeliu atvejų būtent lietuviškas sinonimas lemia linksnio parinkimą, bet ne visada. Įsitvirtinus kitam linksniui, jis įteisinamas žodynuose. Paskutinieji žodynai su žodžiu informuoti nurodo galininką (ką?): informuoti visuomenę. Kitame iš radijo nuskambėjusiame sakinyje galbūt net ne tas tarptautinis žodis parinktas: Renginiai akcentuoti į vaikų saugumą. Čia galėtų tikti žodis (yra) orientuoti (į ką?) arba Renginiai akcentuoja vaikų saugumą; Renginiuose akcentuojamas vaikų saugumas. Bet geriausia nerankioti ne visai aiškių tarptautinių žodžių, o sakyti, ką norime, paprastais lietuviškais: Renginiai nukreipti į vaikų saugumą / skirti vaikų saugumui / pabrėžia vaikų saugumą ar panašiai. Kalbėti paprastai nereiškia kalbėti prastai.

Kažkoks keistas ruduo

Aušra Trumpickaitė

Keistas šiais metais ruduo: nepastebimai atėjęs, gėrybių nekupinas. Ir paukščiai ne itin skubėjo išskristi. Ir artėjančių rinkimų kampanija ramybe visai nedvelkia. Ir dar kažkoks žemės drebėjimas... Kažkodėl neramu darosi, norėtųsi ko nors stabilaus, pastovaus, kad pasijustum tvirtesnis. Antra vertus, kuris nors iš skaitančiųjų galėtų paprieštarauti, kad tik tokiu metu ir randasi kokios nors gyvenimo smagybės.

Ar jaučiate skirtumą: kažkoks daiktas, koks nors daiktas, kuris nors daiktas? Jei taip – puiku, šio straipsnelio Jums skaityti neverta. Tačiau jei nebūtų šių įvardžių vartojimo painiavos, jokio reikalo apie tai kalbėti taip pat nebūtų.

Kažkoks, kažkokia – nežinia koks, kokia (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Atitinkamai aiškinami ir kiti žodžiai, turintys kaž-: kažkuris – nežinia kuris, kažkur – nežinia kur ir pan. Vartojame, kai kalbame apie neaiškius, nepažįstamus, nematytus dalykus. Pavyzdžiui: praėjo kažkokie vaikai; kažkur toli buvo girdėti kažkoks įtartinas garsas. Visai netinka, kai reikia ar tenka rinktis iš esamų dalykų, nors dažnai kalbėtojai nelabai jaučia skirtumą. Pavyzdžiui – tegu kažkas ( = kuris nors) iš jūsų prieina prie stalo. Ypač juntamas polinkis vartoti žodžius, turinčius dėmenį kaž- (kažkaip, kažkur, kažkodėl ir kt.), kai reikia konkretaus apibūdinamojo žodžio poveikiui sustiprinti, o tas žodis nerandamas arba tiesiog jo net nesistengiama ieškoti. Tokiais atvejais per televiziją galima išgirsti: koplyčioje žmonės jaučiasi kažkaip rimtai, iškilmingai. Kaip reikia jaustis nežinia kaip iškilmingai? Kartais, tiesa, poveikiui sustiprinti šie žodeliai tinka (keistuolis kažkoks, pavyzdžiui). Vis dėlto taip vartoti derėtų saikingai – mūsų kalba tikrai turtinga.

Kai lauke šaltas vėjas ir lietus, ypač norisi, kad gyvenimas būtų ramus ir aiškus, o ne nežinia kieno nuolat trikdomas, o ruduo būtų saulėtas ir gražus, o ne dėl nežinia kokių priežasčių keistas ir neprognozuojamas.