Kaip ugdyti talentingus vaikus?

Apie talentus, jų atpažinimą ir ugdymą – pokalbis su edukologe dr. Daiva Bukantaite (D.B.) ir VDU Muzikos akademijos dekanu doc. Sauliumi Geruliu (S.G.).

– Kaip atpažinti talentingus vaikus? Žinoma, talentai skirtingose srityse pasireiškia skirtingai, tačiau galbūt yra kokie nors bendri charakterio bruožai ar ženklai, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti talentingus vaikus?

D.B.: Sąvokos "gabus", "talentingas", "kūrybingas" dažnai yra naudojamos kaip sinonimai, tačiau mokslinėje literatūroje jos atskiriamos. Kaip gabūs klasifikuojami tie, kurie, spręsdami tam tikrus intelekto testus, gauna aukštesnius įvertinimus. Talentingais vadinami vaikai, kurie turi ypatingų gebėjimų kurioje nors srityje – meno, mokslo ar sporto. Kūrybingi – dar kitokie, gebantys kurti naujas idėjas. Populiariojoje literatūroje visiems jiems identifikuoti naudojamas terminas "ypatingi vaikai". Ir išties minėtos trys sąvokos tarpusavyje yra labai susipynusios, tad jų subtilių skirtumų paieška ir tampa mokslo objektu. Jeigu žiūrėtume į šias tris sąvokas iš edukologinės perspektyvos, tai  vienas ir tas pats. Yra sukurta įvairių programų, kuriomis remiantis atpažįstami ypatingi vaikai, tačiau daugelis jų yra orientuotos būtent į gabių vaikų atpažinimą. Yra išskiriami netgi kelių rūšių gabumai. Pavyzdžiui, mokslininkė B.Clark išskiria kognityvinius, kūrybinius, vadovavimo ir laisvųjų menų gabumus.

Kalbant apie talentingus vaikus bendrai, jiems būdingus bruožus dažniausiai išskiria ne mokslininkai, o praktikai. Šie bruožai tinka absoliučiai visiems vaikams. Tačiau talentingi, lyginant su kitais, pasižymi aštresniais pojūčiais, nuolat ieško, kaip save išreikšti, dažnai koncentruojasi į smulkmenas.

S.G.: Kalbant konkrečiai apie muzikinius gabumus, jie nustatomi gana lengvai, nes yra tam tikros formos – pavyzdžiui, absoliuti klausa yra akivaizdus prigimtinis muzikinių gabumų bruožas, tačiau ją būtina vystyti nuo mažų dienų. Ir kitose srityse egzistuoja tam tikros formos.

– Kaip sužinoti, kokiai konkrečiai sričiai talentą turi vaikas? Kokio amžiaus sulaukus jis pasireiškia? Ir kada reikėtų vaiką pradėti ugdyti, kad nebūtų per vėlu?

D.B.: Vienintelis kelias sužinoti – leisti išbandyti kuo daugiau veiklų. Bet, žinoma, kiekviename bandyme turi dalyvauti pedagogas, kuris ir nukreipia tinkama linkme. O jeigu atsitinka taip, kad vaikas yra talentingas keliose srityse, reikia jam pačiam leisti pasirinkti.

Garsi italų pedagogė Maria Montessori yra pasakiusi, kad, išreiškus vaikui interesą, būtina į jį reaguoti. Pavyzdžiui, jei vaikas, rodydamas į instrumentą, paklausia: kas čia, tai jau ženklas, kad jis susidomėjo. Prenatalinės pedagogikos šalininkai teigia, kad pradėti vystyti talentą reikėtų anksčiau. Vis dėlto šiomis dienoms talento sampratą yra labai iškreipusi televizijos formuojama nuomonė. Joje gausu įvairių talentų paieškų laidų, kuriose jie tiesiog randami, tuomet ir žiūrovui atrodo, kad kelias šlovės link yra labai paprastas, nereikalaujantis juodo darbo ir pastangų.

S.G.: Jeigu yra kažkoks gebėjimas ir nori jį pradėti vystyti, amžius nėra labai didelė riba. Aišku, muzikantai pradeda gerokai anksčiau, nes jiems svarbu fiziologinė raida, kuri sparčiausiai kinta esant ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus. Bet yra pavyzdžių, kai muzikantai pradėjo rimtai dirbti būdami 16–17 metų. Be to, šiek tiek kitokia situacija vokalistų arba džiazo muzikantų, kuriems išlavinta technika yra mažiau svarbi nei klasikiniams pianistams, smuikininkams.

D.B.: Dauguma būsimų muzikų gyvena tokioje aplinkoje, kur yra muzikuojama. Vaikas nuo mažens mato kokį nors instrumentą ir, būdamas metukų, matydamas mamą arba tėtį grojantį, jis irgi nori tą patį daryti. Vaikai atsiranda muzikoje ir dėl neįgyvendintos tėvų svajonės.

J.P.: Dažnai girdime, kad talentingi vaikai yra ypatingi, tad jiems reikia ypatingų sąlygų, kuriomis neva galėtų būti ugdomas talentas. Kokios tai turėtų būti sąlygos?