Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais?

– Paskutinį kartą tokios prognozės buvo atliktos prieš 25 metus ir dabar 25 metams į priekį vėl yra prognozuojama, kad mūsų gyventojų skaičius sumažės beveik milijonu. Tai kokios ateities prognozės?

– Na, Jungtinės Tautos (JT) iš tikrųjų prognozuoja gyventojų skaičių visam pasauliui įvairiose šalyse ir tas prognozes gana dažnai atnaujina. Noriu pasakyt, kad tai nėra kažkas labai naujo. Na, tas prognozes mes sekame kelis dešimtmečius ir tie ateities procesai, kurie yra susiję su gyventojų skaičiaus mažėjimu, yra labiausiai nulemti dabartinės gyventojų struktūros. Mūsų visuomenė sensta, yra santykinai mažas darbingo amžiaus gyventojų skaičius.

– Jis labai drastiškai sumažės. Darbingo amžiaus žmonių nuo 1,8 mln. iki 1,3 mln. sumažės. Ką daryti?

– Aš gal nenaudočiau tokių terminų, kad čia vyksta kažkas drastiško, katastrofiško. Tie dalykai matomi iš dabartinės struktūros. Mes matome, kokia karta pasens. Tai nėra kažkas tokio staigaus, kaip, tarkim, pandemijos metu išaugęs mirtingumas arba dėl karo Ukrainoje migrantų skaičius. Tai tokių procesų mes negalime numatyti. Bet numatyti tą darbingo amžiaus gyventojų kartą, kuri ateina, kurie dabar yra gimę. Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad gimė 20 tūkst. vaikų per metus, o miršta Lietuvoje apie 40 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 2050 metams prognozuojama, kad gimstamumas per metus bus vos 12 tūkst.

– Tai būtent ta karta, tie 20 tūkst. sulauks reproduktyvaus amžiaus, ir, kaip mes žinome, kad viena moteris vidutiniškai pagimdo pusantro vaiko, dabar dar mažiau, tai ir mažėja tas skaičius. Tai kažkokių čia tiek Valstybės duomenų agentūros, tiek JT paskelbtose prognozėse kažkokių aliarmų aš neskelbčiau. Tie procesai yra seniai matomi ir aš siūlyčiau pabandyti susikoncentruoti į tai, kaip mums protingai mažėti. Yra toks terminas „smart shrinking“. Daugelis išsivysčiusių pasaulio valstybių traukiasi, pagrinde dėl mažo gimstamumo. Ir mes tą patį matome.

– Tai yra visiškai normalu, ar ne?

– Su šitais procesais susiduria dauguma išsivysčiusių pasaulio valstybių.

– Įprasta situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje?

Gyvenimo trukmė ilgėja, bet vis tiek nėra tokia ilga, kaip ES vidurkis.

– Aš nepasakyčiau, kad visame pasaulyje, bet labiausiai išsivysčiusiose šalyse, Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jeigu jūs pasižiūrėtumėt į suminį gimstamumo rodiklį, kuris pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo apie pusantro vaiko, tai ES vidurkis irgi yra pusantro vaiko. Tai daugelis susiduria su tomis problemomis. Kai kas jas sprendžia migracijos pagalba, tos šalys, kurios sugeba pritraukti migrantus, geriau sekasi juos integruoti arba turi tokią politinę valią daugiau imigrantų įsileisti į šalį, tai tą gyventojų skaičių stabilizuoja tokiu būdu. Bet tai daugiau toks trumpalaikis procesas, tai nepadidina ilgalaikėje perspektyvoje suminio gimstamumo rodiklio. Tai momentiškai sprendžia tą gyventojų skaičiaus mažėjimą. Kaip ir Lietuvoje mes matome, kad per keletą metų gyventojų skaičius yra stabilizavęsis. Bet jis yra stabilus ne dėl gimstamumo didėjimo, ne dėl mirtingumo mažėjimo, o pagrinde dėl to, kad daug imigrantų yra iš Ukrainos ir Baltarusijos.

– O kas dar be imigrantų būtų toks išsigelbėjimo ratas?

– Tai be imigracijos dar yra gimstamumas ir mirtingumas. Tai rūpestis visuomenės sveikata, kad jeigu mažiau žmonių numirs, bus daugiau čia gyvų.

– Gyvenimo kokybė gerėja, žmonės sulaukia vis ilgesnio amžiaus.

– Taip, ta gyvenimo trukmė ilgėja, bet vis tiek nėra tokia ilga, kaip ES vidurkis. Mes turime vieną trumpiausių gyvenimo trukmių. Bet yra dar svarbus gimstamumo rodiklis – paslaugos šeimai, lyčių lygybės klausimai, visi klausimai, kurie padeda sudaryti palankią aplinką šeimai ir vaikystei.