Trečdalis atlyginimo

Rugpjūtį šlavę kanceliarines prekes, rugsėjį tėvai dar plačiau atvėrė pinigines. Dažnas suprato, kad išlaidos kuprinėms, pieštukams ir sąsiuviniams buvo juokingos, palyginti su sumomis, kurias teko atriekti už pratybų sąsiuvinius. Tėvų skaičiavimais, pagalbinės mokymosi priemonės pabrango maždaug 10 eurų, todėl vieno vaiko pratybų rinkinys šiemet atsiėjo apie 60 eurų ir daugiau.

„Trims vaikams – antrokui, ketvirtokei ir aštuntokei – per vieną dieną išleidome maždaug 170 eurų. Centų tikslumu nepasakysiu. Noriu atkreipti dėmesį, kad minimali alga, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje yra kiek daugiau nei 600 eurų. Taip išeina, kad pratybų kaina – vos ne trečdalis atlyginimo. Ačiū Dievui, mums pakanka pinigų ir maistui, ir pramogoms, ir dar susitaupyti galime. Neįsivaizduoju, kaip verčiasi vargingesnės šeimos, į mokyklą išleidusios savo atžalas. Jei jų ne viena, o dvi, trys? Mokykla lengvatų nesuteikia“, – pečiais gūžčiojo daugiavaikė mama Audronė.

Trims vaikams per vieną dieną išleidome maždaug 170 eurų. Taip išeina, kad pratybų kaina – vos ne trečdalis atlyginimo.

Dvi dukras auginanti Roma skaičiavo, kad šiemet pratybų sąsiuviniams išleis labai panašią sumą kaip ir Audronė. Pratybos ketvirtokei atsiėjo 58 eurus. Kiek tiksliai kainuos šeštokės pratybos, paaiškės šiek tiek vėliau, bet jau dabar suma perkopė 50 eurų. Vien geografijos atlasas su pirmąja ir antrąja pratybų dalimis kainavo beveik 40 eurų. „Jaunojo istoriko užrašai“ – per 10 eurų. Prieš kelias dienas anglų kalbos mokytoja už pratybas paprašė atnešti 10 eurų, o lietuvių kalbos mokytoja – 12 eurų.

Netoleruoja kopijavimo

Tiems, kuriems ši suma neprieinama, lituanistė pasiūlė pratybas nukopijuoti. Roma pratybas pirks, o štai kaunietė Veronika mokytojos pasiūlytu būdu taupo jau antrus metus, todėl pratybos jai atsieina tiek, kiek kainuoja kopijavimo popieriaus pakuotė – apie 6 eurus. Neturintys namuose kopijavimo aparato, moka dvigubai ar trigubai tiek, bet vis tiek kopijuodami sutaupo, palyginti su tais, kurie perka naujas pratybas.

„Sūnus nepatenkintas, kad jo pratybos kitokios nei klasiokų, bet kai aš paklausiu, geriau naujos pratybos ar, tarkim, keli kino seansai su spragėsiais, atsakymo nereikia ilgai laukti“, – šypsojosi moteris.

Tiesa, toks pratybų kopijavimas toleruojamas ne visose mokyklose. Veronika iš pažįstamų girdėjo, kad kai kuriose ugdymo įstaigose kopijuoti pratybas griežtai draudžiama, esą taip pažeidžiamos vadovėlių autorių teisės.

„Tačiau ką daryti, kai tokios kainos? Nepamirškite, kad mokykloje yra ir kitų išlaidų, ne tik už pratybas. Grįžo vakar sūnus po pamokų ir sako: važiuojame į ekskursiją, reikia 40 eurų. Be to, tėvai nutarė rinkti po 50 eurų į klasės fondą. Kur dar maitinimas, kuris šiemet vėl pabrango. Taip išeina, kad dirbi mokslui, kuris šalyje, kaip ir gydymas, yra nemokamas“, – piktinosi moteris.

Brangu: kiekvieną rugsėjį vieno moksleivio pratyboms tėvai išleidžia daugiau nei 50 eurų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pirkti internetu pigiau

Leidyklų atstovai sutinka, kad pratybų kainos yra nemenkos, tačiau primena, kad į pratybų sąsiuvinių kainą yra įskaičiuota ne tik popierius ir spauda.

Prie kiekvieno leidinio dirba visa specialistų komanda: autoriai, metodininkai, redaktoriai, dailininkai, leidinių vadovai ir kitas pagalbinis personalas. Todėl tėvams siūlo išeitį – tiesiogiai bendrauti su leidyklomis arba apsipirkti e. parduotuvėse. Ten vadovėliai ir pratybos pigesnės, nes nėra antkainio, kurį taiko knygynai.

Kelerius metus iš eilės pratybas pirkusi knygynuose, kaunietė Ana šį rudenį pasinaudojo virtualiąja platforma ir liko labai patenkinta.

„Perkant internetu kainos mažesnės, be to, galima pasinaudoti įvairiomis akcijomis. Neseniai pirkau sūnui pratybas, tai visam krepšeliui pritaikė 10 proc. nuolaidą“, – Ana džiaugėsi sutaupyta nors ir simboline suma.

Gelbsti internetas

Ne vienoje ugdymo įstaigoje naudojamos e. pratybos. Anot pedagogų, jos yra šiuolaikiškesnės, patinka vaikams, skatina domėtis ir patiems ieškoti informacijos. Be to, yra pigesnės. Antai, kaunietei Kristinai e. pratybos pradinukei dukrai atsiėjo 19 eurų. Už surinktus pinigus esą bus perkamos licencijos „Edukos“ platformai. Joje vaikai galės naudotis tiek skaitmeninėmis pratybomis, tiek vadovėliais. Tiesa, moteris nesuprato, kodėl vieni tėvai turi mokėti, o kiti prieigą prie e. pratybų gauna nemokamai.

„Kalbėjau su drauge, jos vaikas gavo prieigos kodą, ir viskas. Jokio mokesčio kaip mano dukros mokykloje. Maniau, pratybos mokamos visiems, bet, pasirodo, yra lygūs ir yra lygesni“, – to Kristina klausė ir mokyklos, kurią lanko jos dukra, administracijos. Pastaroji aiškino, kad e. pratybos vertinamos kaip individuali mokymo priemonė, už kurią atsako tėvai. Visgi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai (ŠMSM) šiuo klausimu turi kitą nuomonę.

Mokykla, anot jų, neturi teisės iš tėvų reikalauti susimokėti už vadovėlius. Nesvarbu, ar tai būtų spausdinti, ar elektroniniai. Tais atvejais, kai mokyklai pritrūksta lėšų, pirmiausia ji turi kreiptis į savo steigėją. Reikalavimo mokėti pinigus negali būti, jeigu nėra sutarimo. Bet kuriuo atveju, kokias mokymosi priemones naudoti, kiekviena mokyklos bendruomenė sprendžia individualiai. ŠMSM atsakymas tėvų neįtikino. Anot jų, pedagogai nesitaria dėl pratybų poreikio, tiesiog mokslo metų pradžioje konstatuoja faktą.

„Kaip „Tėve mūsų“ žinome, kad pirmojo susirinkimo metu mums pasakys, kiek pinigų teks sumokėti už pratybas. Nė karto negirdėjome klausimo: tėveliai, ar reikia pratybų, ar turėsite iš ko jas nupirkti? Tiesiog pateikiamas faktas. Nežinau, bet anksčiau gyvenome be pratybų. Nereikėjo jų nei vaikams, nei mokytojams. Pedagogai buvo išradingesni, sprendimų rasdavo aplinkoje. Manau, ir dabar viskas priklauso nuo noro“, – kalbintų mamų įsitikinimu, pratybos – palengvinimas mokytojams, bet ne vaikams. Užduočių sąsiuvinius moksleiviai pildo mechaniškai, pamiršdami kūrybinį mąstymą ir saviraišką, nes žino, kad mokytojai juos tikrina rečiau.

Kalbėjau su drauge, jos vaikas gavo prieigos kodą, ir viskas. Jokio mokesčio kaip mano dukros mokykloje.

Pratybos – ne mokytojams

Su tėvų teiginiais nesutinka mokytojai. Pasak jų, tėvų finansinis indėlis į vaiko mokymąsi yra labai svarbus – turėdami daugiau priemonių, knygų, papildomos mokomosios literatūros vaikai labiau domisi, įsigilina ir pasiekia geresnių rezultatų.

Dienraščio kalbinti mokytojai stebėjosi, kad tėvai lengva ranka leidžia pinigus naujiems vardiniams sportiniams bateliams, kurie kainuoja kelis šimtus eurų, ar tūkstančiu įkainotam išmaniajam telefonui, o kelios dešimtys eurų pratybų sąsiuviniams jiems atrodo pernelyg didelė suma.

„Svarbiausia, kad būtų dialogas tarp klasės auklėtojos ir tėvų. Pastarieji linkę daugiau piktintis, kritikuoti, užuot drauge ieškoję sprendimų, – anonime norėjusios likti vienos Kauno mokyklos pedagogės manymu, mokytojų pareiga tėvus įtikinti, kad pratybų reikia. – Metų pabaigoje su tėvais vėl reikia susitikti ir aptarti, ar, jų manymu, pratybos pasiteisino. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad popierinės pratybos iki šiol yra vienas labiausiai prieinamų sprendimų. Bent jau jaunesnių klasių moksleiviams tai tikrai.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaras

Pratybos neprivalomos. ŠMSM mokykloms pataria naudoti veiksmingesnius mokymosi būdus ir priemones, užuot pasirinkus pratybas. Žinoma, gali būti, kad mokyklos bendruomenė nutaria, jog jos reikalingos per vieno ar kito dalyko pamokas. Kiekvienas mokytojas, kuris siūlo naudoti pratybų sąsiuvinius, tėvams ir mokiniams turėtų pateikti argumentų, kodėl jie būtini, paaiškinti, kodėl nepakanka vadovėliuose esančių užduočių ar kitos laisvai prieinamos, nemokamai siūlomos medžiagos. Švietimo įstatymo 70 straipsnyje nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai. Todėl valstybės lėšos skiriamos tik vadovėliams ir kitoms daugkartinio naudojimo mokymo priemonėms.

Daugumos mokyklų bendruomenės atsakingai sprendžia, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia. Priimdamos sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, tariasi su mokinių tėvais, ypač tais atvejais, kai jas įsigyti planuojama už tėvų lėšas. Mokyklos bendruomenė turi visas galimybes dalyvauti priimant sprendimus dėl visų mokymo priemonių pasirinkimo ir pirkimo.

E. pratybos taip pat gali būti mokamos, priklausomai nuo to, iš kokių šaltinių užsakomas turinys. Kokias e. pratybas užsisakyti, sprendžia mokykla. ŠMSM skiria pinigų mokyklų skaitmenizacijai, ir jos gali už tai pirkti licencijas, kad vaikai nemokamai naudotųsi pratybomis, jei yra toks poreikis. 2023 m. skaitmenizacijai iš ŠMSM skirta 3,4 mln. eurų, 2021 m. duomenimis, skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklos panaudojo 3,7 mln. eurų. Praėjusiais metais startavo skaitmeninės švietimo transformacijos projektas, kurį įgyvendina įsteigtas Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras. Šiame projekte pagrindinis dėmesys skiriamas skaitmeninėms mokymo priemonėms kurti, skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti ir aukštųjų mokyklų studijoms skaitmenizuoti. Planuojama sukurti, išbandyti ir įdiegti nuotolinio, mišraus, hibridinio ugdymo prototipus, kartu su mokyklomis, inovatoriais ir IT įmonėmis kurti inovatyvius sprendimus, kurie atitiks atnaujintas bendrąsias programas. Ruošiamasi įdiegti bendrojo ugdymo mokykloms skirtą skaitmeninių mokymosi išteklių bazę. Skaitmenizacijos priemonių galima įsigyti ir dalyvaujant „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Rengdamos savo pažangos planus savivaldybės gali numatyti norimas skaitmenines priemones.  Pvz., įsigyti SMART interaktyviųjų lentų, žaidimų, 3D ekranų, spausdintuvų, dokumentų kamerų, virtualiosios realybės rinkinių ar sistemų, įsirengti IT klases, įsigyti įvairių mokymo programų ir licencijų. Skaitmeninėmis priemonėmis rūpinasi ir savivaldybės. Savivaldybės, kurios yra daugumos Lietuvos mokyklų savininkės, yra atsakingos už mokyklų veiklos organizavimą, aprūpinimą priemonėmis. Taigi, savivaldybės taip pat planuoja ir skiria lėšų skaitmeninėms priemonėms. Pvz., Kauno miesto savivaldybė kiekvienais metais sistemiškai skiria papildomų lėšų švietimo įstaigų skaitmeninei plėtrai ir priemonėms, nes įranga sensta, o naujos priemonės reikalingos diegiant atnaujintą ugdymo turinį. 2021 m. iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto buvo skirta 394 tūkst. eurų, o 2022 m. – 330 tūkst. eurų 2021 m. IV ketvirtį savivaldybė papildomai skyrė ir rezervo lėšų – 177 tūkst. eurų.  Mokyklos už šiuos pinigus įsirengė hibridinių klasių, pirko kompiuterių, planšečių ir kt. priemonių. Ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms, įgyvendinančioms priešmokyklinio ugdymo programą, skirta lėšų išmaniesiems ekranams įsigyti.