Jei taptume kultūrinio gyvenimo orakulais Kaune, kitiems metams nupieštume ne itin linksmą vaizdą.
Nežinau, ar reikia džiaugtis tuo, kad galbūt kiek išsilygins Kauno ir Vilniaus kultūrinis statusas. Vilnius atsisveikins su Europos kultūros sostinės vardu. Vadinasi, čia bus mažiau reikšmingų tarptautinių ir ne tokių reikšmingų, bet nemokamų renginių. Vis dėlto didysis kultūros torto gabalas ir toliau bus riekiamas sostinei. Kaip pastebėjo vieninteliam ne Vilniuje įsikūrusiam nacionalinį statusą turinčiam M.K.Čiurlionio dailės muziejui vadovaujantis Osvaldas Daugelis, ne sostinėje įsikūrę muziejai turi dvigubai pasistengti, kad rimtos tarptautinės parodos iškeliautų už sostinės ribų.
Gaila, kad tokių renginių kaip Kauno meno bienalė "Textile" kitais metais nebus. Šiemet ypatingai apeliavusi į kiekvieno kauniečio širdį ir protą, pažėrusi gausybę nebūtinai meniškoms sieloms skirtų renginių, įsimintiniausių ir kitokių "-iausių" rinkimuose ji liko nepastebėta. Kiti planuojami vizualiųjų menų srities renginiai mieste ją menkai tepavaduos. Juolab kad kitąmet Kaune turėjusi vykti tarptautinė akvarelės bienalė "Baltijos tiltai" keliasi į sostinę.
Kažin ką kitąmet pasiūlys dvimiesčio kultūrinė programa? Apie daugelį metų kuriamą Kauno ir Vilniaus dvimiestį kauniečiai – neabejoju, ir vilniečiai – yra vos viena ausimi kažką girdėję. Tačiau kai kurie kultūros projektai gauna realius šios beveik mistinės programos pinigus.
Ekonomikos krizei tęsiantis, meno produktų vartojimas dviejose visuomenės grupėse – turtingųjų ir eilinių piliečių – dar labiau išsiskirs. Turtingieji galbūt labiau nei iki šiol vaikščios į renginius, pirks meno kūrinius – juk susvyravus pasitikėjimui bankais, tai atrodo patikimesnė investicija nei į akcijas ar obligacijas. O eiliniai piliečiai, kurių kojinėse nešlama banknotai, greičiau pelės šaldytuvuose kariasi iš bado, naivu būtų tikėtis, kad veršis į teatrus, koncertų sales.
"Kokie renginiai, kai galvoji, ką valgysime rytoj?" – retoriškai paklausė viena internautė, komentuodama Naujųjų metų renginius mieste. Pirmiausiai taupyti į pirmo būtinumo prekių sąrašą neįeinančios kultūros sąskaita – atsisakyti teatro, koncertų, iš pirmo žvilgsnio atrodo mažiausiai skausminga. Čia norisi palinkėti, kad taip taupydami visai nesulėkštėtume. Nes kas užims kokybės ženklu pažymėto dvasios peno vietą? Pigios pramogos. Pirmoji kandidatė šioje srityje yra televizija. Ir ką gi ji siūlo? Besivaikydama reitingus, dar lėkštesnes, nei esame įpratę, humoro laidas. Taupydama pinigus – ne kartą matytus filmus. O štai jaunimas nebūtinai žiūrės televiziją – gali būti, kad dar labiau nei iki šiol jis mėgausis internetu, siūlančiu nemokamą užsimiršimą ir virtualiojo "aš" auginimą. Socialiniu požiūriu, toliau gilės atskirtis tarp virtualiosios ir vyresniosios kartos. Kartais smalsu, kaip dar po kokių dešimties metų su pastaraisiais susikalbės 4D ar dar daugiau D siūlančiomis technologijomis apsiginklavusi būsimoji jaunoji karta. Nebent bus ištobulinta neseniai mokslininkų sukurta mintis kalba paverčianti mašina. Tik vėl – nuo jaunimo minčių vyresniajai kartai, kuriai ateityje ir mes visi priklausysime, greičiausiai piestu stos plaukai. Nes jaunimas juk viską norės patirti virtualiai.
Naujausi komentarai