Įsivaizduokite, kad gyvenate Lietuvoje, bet vieną dieną gaunate pranešimą apie prieš jus priimtą teismo sprendimą kitos Europos valstybės teismo procese. Nors apie teismo procesą nebuvote informuoti ir jūsų nuomonės dėl pareikšto reikalavimo taip pat nebuvo atsiklausta tinkamai. Ar toks sprendimas vis tiek bus vykdomas ir Lietuvoje?

Teismų sprendimų nepripažinimo pagrindus apima viešosios tvarkos doktrina, kuri taikoma ir ES valstybių narių priimtų teismų sprendimų vykdymui kitose valstybėse narėse. Jai išnagrinėti savo dėmesį skyrė Mykolo Romerio universiteto (MRU) doktorantas Mykolas Kirkutis disertacijoje „Viešosios tvarkos pažeidimas kaip teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas pagal reglamentą „Briuselis Ia“.

Yra išlyga

Viešosios tvarkos sampratą dokt. M. Kirkutis įvardija, kaip sunkiai apibrėžiamą ir dinamišką teisinį, kartu ir filosofinį klausimą.

„Viešoji tvarka – kaip labai nepaklusnus žirgas, niekada nežinai, kur jis tave nuneš. Gero raitelio nepaklusnus žirgas gali būti suvaldytas. Jis gali peršokti kliūtis. Jis gali peršokti tvoras, pastatytas dėl nesutarimų, ir nusileisti į teisingumo pusę“, – cituodamas serą Jamesą Burrough sako dokt. M. Kirkutis.

Viešosios tvarkos išlyga yra savotiškas teisinio stabdžio mechanizmas, skirtas valstybės teisinei sistemai ir visuomenės pagrindinėms vertybėms apsaugoti.

Visgi ši išlyga negali būti taikoma bet kada. Ji gali būti pasitelkta tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei užsienio teismo sprendimas pažeidžia žmogaus teises (pvz., priimtas nesąžiningo proceso metu), prieštarauja konstituciniams principams (neatitinka Lietuvos teisinės sistemos pagrindų) ar kyla grėsmė valstybės suverenitetui, visuomenės saugumui ar kitaip būtų pažeidžiami valstybės ar visuomenės interesai.

Iš esmės ES teisinė sistema yra paremta bendradarbiavimu ir pasitikėjimu tarp valstybių narių. Reglamente „Briuselis Ia“ nustatyta, kad teismų sprendimai tarp valstybių narių turi būti pripažįstami ir vykdomi be jokios papildomos procedūros (laisvo teismų sprendimų judėjimo principas). Tačiau tam tikrais atvejais, kai teismo sprendimas aiškiai nesuderinamas su pagrindiniais visuomenės interesais, pamatiniais principais ar esminėmis teisės normomis, jį gali būti atsisakoma vykdyti.

„Teisingumas turi būti ne tik formaliai įgyvendintas, bet ir iš tikrųjų turėti vertę žmonėms“, – apibendrina dokt. M. Kirkutis.

Tyrimo atradimai

Mokslininkas savo tyrime išanalizavo keletą svarbių teisinių ir praktinių klausimų. Pirmiausia, atlikęs tyrimus ir išnagrinėjęs užsienio mokslininkų darbus, jis nustatė, kad šiuolaikinė viešosios tvarkos doktrina pradėjo formuotis Nyderlanduose ir pirmasis jos pradininkas buvo Ulrichas Huberis.

„Nors viešoji tvarka jos formavimosi pradžioje buvo labiau siejama su valstybės suvereniteto ir visuomenės interesų apsauga, šiandien pagal reglamentą „Briuselis Ia“ viešosios tvarkos samprata dažniau siejama su asmenų teisėmis, ypač teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Tokį viešosios tvarkos turinio pasikeitimą iš esmės lėmė valstybių narių prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principų užtikrinimu valstybių teismų procesuose“, – teigia dokt. M. Kirkutis.

Vienas iš disertacijos atradimų, pasak jo, yra tai, kad reglamente „Briuselis Ia“ nustatyta ne tik viešosios tvarkos išlyga, kaip pagrindas nepripažinti kitų valstybių narių teismų sprendimų, bet ir kiti, kur kas konkretesni, nepripažinimo pagrindai.

„Iš esmės visa teismų sprendimų pagal reglamentą „Briuselis Ia“ nepripažinimo pagrindų sistema paremta viešosios tvarkos doktrina. Nors reglamente, be abstrakčiosios viešosios tvarkos išlygos, detalizuojami ir kiti atvejai, kada gali būti nepripažįstamas užsienio valstybės narės teismo procese priimtas teismo sprendimas, jie taip pat sudaro viešosios tvarkos turinį“, – pabrėžia doktorantas.

Dokt. M. Kirkutis taip pat nagrinėja, kaip ES Teisingumo Teismas traktuoja viešosios tvarkos išlygą. „ES Teisingumo Teismo praktika ir reglamento „Briuselis IA“ analizė parodė, kad šiuo reglamentu ne visada užtikrinama susitarimų dėl išimtinės jurisdikcijos apsauga. Tai leidžia tam tikrais atvejais ignoruoti šalių pasirinkimą, kuriame teisme bus nagrinėjamas ginčas, kas gali paskatinti taktinį bylinėjimąsi ir prieštarauja teisiniam tikrumui ir nuspėjamumui, kurio siekiama reglamentu „Briuselis Ia“, – aiškina mokslininkas.

Kokia nauda?

Jei kada nors susidursite su užsienio teismo sprendimu, kuris, jūsų manymu, priimtas nesąžiningame teismo procese, verta pasikonsultuoti su teisininku. Viešosios tvarkos išlyga gali būti svarbus argumentas siekiant užginčyti tokio sprendimo vykdymą Lietuvoje.

Ši išlyga yra tarsi apsauginis skydas, padedantis užtikrinti, kad valstybėje nebūtų vykdomi užsienio teismų sprendimai, kurie prieštarautų pagrindiniams teisingumo ir moralės principams. Tačiau tai nėra priemonė savavališkai atmesti mums nepalankius sprendimus – ji taikoma itin atsakingai ir tik kraštutiniais atvejais. Taigi šis mokslinis darbas ne tik parodo viešosios tvarkos išlygos taikymo problemas, bet ir bus naudingas tiek teismams, tiek teisininkams, tiek ir teisės mokslininkams ar studentams sprendžiant, ar konkretus atvejis galėtų patekti į viešosios tvarkos išlygos taikymo ribas.