Advokatai pataria

Kada galima reikalauti žalos atlyginimo

Advokato padėjėjas Arūnas ŽLIOBA

KLAUSIMAS: Kokios yra privalomos sąlygos, norint išsiieškoti man padarytą žalą per teismą?

“O dabar tai jau man atsakysi už tai! - girdime grūmojant ir patys neretai pagrūmotume. Tačiau dažnai nė neįsivaizduojame, kaip įgyvendinti šią kito asmens atsakomybę teisinėmis priemonėmis. Tada ir belieka tik pagrūmoti, pagrasinti, sulaužyti žandikaulį ar užsakyti “berniukus”.

Pats geriausias, pigiausias ir greičiausias žalos atlyginimo būdas, be abejo, yra kompromisinis susitarimas tarp žalą patyrusio ir už ją atsakingo asmens dėl žalos atlyginimo. Tik reikia prisiminti, kad išankstinis susitarimas dėl atsakomybės už žalą netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalimas. Taip pat draudžiama išankstiniais susitarimais apriboti ar panaikinti atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Jei po skaudaus įvykio geranoriškai susitarti nepavyksta, yra kitas kelias pretenzijoms pareikšti – teisminis. Patirtis rodo, kad vis dėlto dažniausiai pastarasis kelias pasirenkamas ne dėl ambicijų ar keršto, bet dėl realiai patirtų nuostolių, nes jis reikalauja ne tik laiko, bet ir piniginių sąnaudų. Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 1 mėnesio iki kelerių metų, ir be advokatų pagalbos čia neapsieisi, ir žyminį mokestį gali tekti susimokėti. Tačiau tai civilizuota ir patikima. Tad ko reikia, kad galėtume reikalauti žalos atlyginimo teisme?

Pirmiausiai turime žinoti, kad niekas neturi teisės kitam asmeniui padaryti žalos – tai konstitucinis principas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos. Todėl kiekvienas, padaręs žalą, jau yra pažeidęs įstatymus, ir gali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn. Tačiau turime prisiminti, kad žala teisine prasme tai materialus – turtinis praradimas, todėl ne visada žala teisine prasme sutampa su mūsų savijauta patyrus žalą buitiniu supratimu. Kai pro šalį važiuojanti mašina aptaško mūsų drabužius, o neduokdie, ir veidą, ir kaimyną, tai mums padaryta žala teisine prasme bus ne didesnė už tų drabužių išvalymo kainą. Jei ant aptaškyto veido nebus brangaus makiažo, tai žalos irgi nebus, nekalbant jau apie šlapio kaimyno godas.

Teisinei atsakomybei svarbu ir tai, kad žala būtų padaryta neteisėtais veiksmais, tai yra pažeidžiant teisės normas. Galybę žemių įsigiję valdininkai ne visada yra atsakingi už padarytą žalą valstybei ir piliečiams, o tik tais atvejais, kai, įsigydami šiuos žemės sklypus, pažeidė įstatymus ar kitų teisės aktų normas. Teisėtai besielgiantis – nekaltas.

Žalą padaręs asmuo turi būti kaltas, kad būtų už ją atsakingas. Kalte yra laikomas asmens nesugebėjimas elgtis taip, kaip galima protingai iš žmogaus tikėtis. Neprotingi asmenų, dažnai - paauglių, veiksmai, pavyzdžiui, stumdymasis gatvėje, motociklų greičio galimybių bandymas mieste ir kitokie, iš pažiūros nekalti pakvailiojimai, lengvai gali virsti į kaltę, padarius žalą. Beje, ne visada iš pirmo žvilgsnio kaltas asmuo yra kaltas teisine prasme. Pavyzdžiui, naujas kaimynas, išsikasęs savo žemėje šulinį, nėra kaltas dėl to, kad senbuvio šulinys liko visai be vandens, nes požeminė srovė pakito. Žala yra, o kaltės – ne. Todėl svarbu žinoti ne tik tai, kas žalą padarė, bet ir tai, ar jis dėl jos kaltas. O štai kartais teisine prasme asmuo kaltas net už tai, ko pats nepadarė, bet, pavyzdžiui, padarė jo jautis ar šuo. Jis atsakys už subadytą automobilį ar perkąstą koją.

Taip pat būtina sąlyga teisinei atsakomybei atsirasti yra priežastinis ryšys tarp priešingų teisei veiksmų ir rezultato – žalos. Jei šio ryšio nėra – nėra ir atsakomybės. Kai žmogus bičiuliui palinki nusisukti koją ir jis dar šiandien tai padaro, negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp veiksmo ir pasekmių – nekyla ir teisinė atsakomybė. Moralinė? Ji juk ne teisinė. Priežastinį ryšį labai svarbu nustatyti tuo atveju, kai pasekmė yra dėl keleto veiksnių. Kai šonkaulis lūžta ne tik nuo Jono, bet ir nuo Petro kumščio, kai į automobilio galą įpuola ne viena, o iškart dvi mašinos. Tokiu atveju reikia nustatyti, kas lėmė neigiamas pasekmes, o kas tik prisidėjo prie jų dydžio ar masto. Teisiniame kelyje turės būti įvertinti visi veiksniai. Jeigu žala atsirado dėl veiksnių, kurie yra stipresni nei atsakovo poveikis, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos ar trečiųjų asmenų veiksmų, tai teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio nebus galima konstatuoti.

Keturios bendrosios, dažniausiai būtinos sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys - yra reikalingos siekiant teisingumo už padarytą žalą teisminiu keliu. Kad žinotume, kada, kas ir kaip yra atsakingi...