Kabanti sąskaita Rusijai Pereiti į pagrindinį turinį

Kabanti sąskaita Rusijai

2002-08-19 00:00

Rudenį Seimas turėtų svarstyti siūlymą atšaukti įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Rudenį Seimas turėtų svarstyti siūlymą atšaukti įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo

Valdančiosios kairiojo centro daugumos atstovai skeptiškai vertina kai kurių pavienių parlamentarų norą atšaukti prieš kelerius metus priimtą įstatymą dėl SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo.

Tačiau parlamento rudens sesijoje turėtų būti svarstomas toks pasiūlymas. Manoma, kad jis sukels nemažai diskusijų, todėl gali būti gerokai pakoreguotas arba išvis atmestas.

Inicijavo neįtakingi parlamentarai

Dar šių metų kovą Seime, tiesa, nelabai įtakinguose parlamentarų sluoksniuose, puoselėta idėja inicijuoti projektą, atšaukiantį prieš dvejus metus, konservatorių valdymo laikais, priimtą įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo. Šį projektą jau pernai pasiūlė radikaliais pareiškimais pagarsėjęs Seimo narys Julius Veselka.

Idėjai palaikyti Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergėjus Dmitrijevas kovą rinko parlamentarų parašus, kad projektas būtų įtrauktas į pavasario sesiją.

Kaip dabar prisimena S.Dmitrijevas, parašus pavyko surinkti, tačiau jų neprireikė, nes Seimo valdyba ir taip nusprendė šį projektą įtraukti į pavasario sesiją. Tačiau joje projektas taip ir nebuvo svarstytas, S.Dmitrijevo aiškinimu, “dėl laiko stokos”.

Bet parlamentaras įsitikinęs, kad jau artėjančioje Seimo rudens sesijoje projektas, atšaukiantis įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo, bus svarstomas Seimo plenariniuose posėdžiuose.

S.Dmitrijevas mano, kad atšaukti SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymą būtų prasminga. “Pasaulis jau yra pasikeitęs. Pasikeitusi ir pati Rusija. Tai nėra ta pati buvusi Sovietų Sąjunga. Todėl su Rusija turime kalbėtis kaip su partnere, o ne kaip su buvusia okupante”, - kalbėjo Rusų sąjungos lyderis.

Jis taip pat įsitikinęs, kad atšaukus įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo, pagerėtų Lietuvos ir Rusijos santykiai, be to, Maskva esą sparčiau ratifikuotų dar 1997-ųjų pabaigoje pasirašytą dvišalę sienos sutartį. Lietuva šią sutartį jau ratifikavo 1999 metais.

Beje, S.Dmitrijevas yra valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys.

Abejoja nauda

Tačiau įtakingas valdančiosios daugumos atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas abejoja, ar iniciatyva atšaukti konservatorių priimtą įstatymą bus sėkminga. Be to, jis nėra įsitikinęs, ar toks žingsnis būtų naudingas Lietuvai.

“Priimant tą įstatymą, reikėjo rimčiau jam pasiruošti, konsultuotis su kita puse, tai yra su Rusija, dėl galimybės derėtis dėl žalos atlyginimo. Tačiau, kadangi įstatymas buvo vienašališkai priimtas, tai lyg ir nėra prasmės jį atšaukinėti, nes tai būtų dar didesnė klaida”, - sakė jis.

G.Kirkilas pridūrė manąs, kad Lietuva tokiu atveju tiesiog apsijuoktų prieš visą pasaulį. “To įstatymo atšaukimas būtų visiškas fiasko, tai būtų politiškai nenaudinga”, - tvirtino jis.

Bet G.Kirkilas pripažino, kad tam tikri žalos atlyginimo klausimai išlieka. “Tačiau jie sprendžiami”, - įsitikinęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

G.Kirkilas mano, kad J.Veselkos, S.Dmitrijevo ir kai kurių kitų pavienių parlamentarų iniciatyva atšaukti SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymą galėtų būti svarstoma, tačiau pats projektas turėtų būti gerokai pakoreguotas.

Pretenzijos siekia 20 milijardų dolerių

Šiuo metu visiškai nieko negirdėti, kaip vykdomas įstatymas dėl SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Su Rusija nevyksta jokios konsultacijos šiuo klausimu, nes Maskva atsisakė tai daryti.

Tiesa, viena dalis įstatymo jau yra įvykdyta. Vyriausybė, kaip ir buvo įpareigota, dar 2000-aisiais paskaičiavo SSRS padarytos žalos Lietuvai dydį. Jis siekia 20 milijardų JAV dolerių (pagal dabartinį kursą tai maždaug 71 mlrd. litų).

Kaip teigia Užsienio reikalų ministerijos Kultūros ir informacijos departamento vadovas Petras Zapolskas, dar praėjusių metų kovą ministras Antanas Valionis buvo iškėlęs žalos atlyginimo klausimą Tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos komisijos susitikime Maskvoje. Tuomet jis išgirdo Rusijai atstovaujančio transporto ministro Sergėjaus Franko atsakymą, jog “tai yra istorinis klausimas ir jis turėtų likti istorijai, o ne dabarties politikams”.

Taigi, pasak P.Zapolsko, “derėtis galima tik su tais partneriais, kurie derasi”, o šiuo atveju apie Rusijos pusę to nepasakysi.

Antra vertus, anot URM atstovo, okupacijos padarytą žalą sudaro daug sudėtinių dalių ir dėl kai kurių aspektų “derybinis judėjimas vyksta”, pavyzdžiui, dėl ambasadų pastatų ar dėl indėlių “Vnešekonombanke” grąžinimo.

Reikėtų apsišarvuoti kantrybe

Vienas konservatorių vadovų Andrius Kubilius, paklaustas, ar apskritai realu tikėtis, kad Rusija kada nors atlygins žalą, priminė, kad ir Vokietija ne iš karto pripažino nacių padarytą žalą ir tik po kurio laiko ėmė mokėti kompensacijas nukentėjusiesiems. Taigi, pasak A.Kubiliaus, ir Lietuva dabar turėtų apsišarvuoti kantrybe ir palaukti.

O atšaukti įstatymą, anot jo, būtų politinė klaida. A.Kubilius priminė, kad 1992 metų birželį Lietuvoje įvykęs referendumas įpareigoja valdžią siekti, kad okupacijos padaryta žala būtų kompensuota.

Konservatoriaus nuomone, šiuo atveju svarbu, kad okupacijos padarytos žalos atlyginimo klausimas jau imamas kelti tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lenkijoje taip pat jau prabilta apie tai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų