„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie pirmąsias reakcijas ir Lietuvos pasirengimą tokioms situacijoms diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius (toliau – A. P.), vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius (toliau – V. K.) ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis (toliau – A. K.).
– Kaip reagavote į perspėjimo žinutes?
– A. P.: Tuo metu turėjome Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį. Kai atėjo signalas, organizuotai visi nusileidome į priedangą, esančią Seimo rūsyje, ir ten praleidome laiką, kol gavome pranešimą, kad pavojus atšauktas. Tada grįžome atgal ir tęsėme posėdį.
Mums tai nebuvo jokia staigmena, nes seniai žinojome, kur yra Seimo priedanga ir kur turime rinktis. Anksčiau buvo surengtos kelios mokomosios pratybos, todėl darbuotojai, gavę signalą, tvarkingai nusileido į priedangą.
– Ar pranešimo algoritmas suveikė tinkamai? Ar tai buvo adekvatus pavojaus signalas?
– A. P.: Tai nebuvo treniruotė. Pirmas mus pasiekęs informacijos šaltinis pranešė, kad dronas buvo užfiksuotas Latvijoje, ties Daugpiliu, o jo skridimo kryptis buvo Lietuvos link.
Po to sekė tam tikri pranešimai: jo judėjimo kryptis buvo Ignalinos, Švenčionių rajonai, vėliau jis skrido Vilniaus link. Tada sekė nurodymai, kaip reaguoti ir kaip elgtis.
– Šįkart nekaukė oro sirenos. Ar jums tai kelia klausimų?
– A. P.: Manau, kad į šiuos klausimus turėtų atsakyti Krizių valdymo centro ir civilinės saugos atstovai. Signalai į telefonus atėjo, sureagavo tikrai daug žmonių. Manyčiau, kad kartu tai buvo ir geras pasitikrinimas mums visiems.
Jeigu kažkas į tokius dalykus iki šiol žiūrėjo aplaidžiai ar skeptiškai, dabar turėtų susirūpinti. Čia tas pats, kaip klausimas, ar namuose turime pasiruošę evakuacinį krepšį.
Supraskime pagaliau, kad Ukrainoje karas nesibaigia. Kaip matome, koviniai dronai įskrenda tiek į Latvijos, tiek į Estijos, tiek į Lietuvos teritoriją. Turime atsibusti. Geriau ruoštis, nei būti užkluptiems nepasiruošus. Algoritmai visiems yra išaiškinti, tereikia juos vykdyti.
– Ką ši pusvalandį trukusi situacija parodė?
– A. K.: Visa tai vertinu kaip gerą pamoką ir pratybas institucijoms, kurios yra atsakingos už piliečių informavimą. Žmonės neturėtų per daug aštriai reaguoti į tokius dalykus, panikuoti ar juo labiau susikrauti daiktus ir galvoti apie išvykimą iš Lietuvos.
Perspėjimų ir rekomendacijų yra įvairių, bet reikėtų vadovautis sveiku protu ir pirmiausia reaguoti susirandant priedangą. Be abejo, taip pat svarbu sekti informacijos šaltinius ir stebėti, kada situacija pasikeis į vieną ar kitą pusę.
Dažnai kartoju, kad ekstremaliose situacijose niekas paprastai nevyksta pagal planą. Tačiau tai yra dar vienas papildomas argumentas, kodėl turėtume labai atsakingai ir atidžiai planuoti. Jei neturėsime jokio plano, tuomet bus visiškas chaosas. Kiek matau, reakcija buvo adekvati.
Jei neturėsime jokio plano, tuomet bus visiškas chaosas.
Jei kalbame apie Ukrainos patirtį, reikia turėti omenyje, kad institucijos, atsakingos už informavimą, žmonių informavimo instrumentus taip pat turėtų naudoti labai atsakingai. Ukrainoje pastebėjau, kad sirenos ir pranešimai skamba sistemingai, ir žmonės po kurio laiko į juos nebereaguoja. Reikėtų pagalvoti, kaip atskirti realaus pavojaus pranešimus nuo nerealaus.
Dabartinis karas yra nukreiptas į esamų standartinių sistemų neutralizavimą jas perkraunant. Gerai, jei skrenda dronas su kokia nors kovine galvute ir apie tai žinome. Tačiau esmė ta, kad oro atakos nebūtų tokios primityvios. Būtų maišomos įvairios sistemos: leidžiami dronai, kainuojantys kelis šimtus eurų, ir siekiama, kad būtų išnaudotos oro gynybos sistemos, kainuojančios milijonus eurų. Visa tai taip pat būtų derinama su koviniais, žvalgybiniais dronais ir raketomis.
– Kaip valstybė ruoštųsi kombinuoto pobūdžio pavojui?
– V. K.: Nėra taip, kad apie kiekvieną raketą ar droną būtų siunčiamas atskiras pranešimas. Bendrai tai įvardijama kaip oro pavojus.
Į šią situaciją ir pranešimą reaguoja Karinės oro pajėgos. Jos nustato, kiek laiko turi trukti oro pavojus, kol visi galimi dronai, raketos ar kiti objektai nukris arba pasišalins, o oro erdvė taps nepavojinga.
Šiandien galime kalbėti apie tai, kaip buvo sureaguota į šią situaciją. Tikrai matome, kuriuos procesus turėtume tobulinti, tačiau reikiami algoritmai suveikė.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)