Įrašė žuvusiųjų pavardes

Tarpukario Lietuvoje paminklus Lietuvos nepriklausomybei statyti imta 1928 m., pažymint dešimtąsias nepriklausomybės metines. 1929 m. nuspręsta paminklą pastatyti ir Skriaudžiuose. Statybų komiteto pagrindą sudarė šauliai Benediktas Senkus, Petras Dargis ir Sabas. Obelisko formos paminklo statybai vadovavo P.Dargis. Paminklo lentoje buvo įrašytos penkių Skriaudžių kaimo ir jo apylinkių 1919–1920 m. žuvusių savanorių pavardės: Juozas Ališauskas, Kazys Čebelis, Jurgis Dailidė, Antanas Kudirka, Antanas Paltanavičius. Liko neįrašyta žuvusio savanorio Vinco Baguckio pavardė, nes jis nežuvo fronte – mirė peršalęs, kai nešė karinį pranešimą iš Kauno į Marijampolę. Obelisko formos paminklas, pastatytas 1931 m. vasarą, buvo aptvertas dailia tvorele, apsodintas gėlėmis.

"Skriaudžių kapinėse – o tokių, kur palaidoti kariai, turime keturias – nėra palaidota nė vieno mūsų žuvusio savanorio. Jie buvo palaidoti ten, kur žuvo. Pavyzdžiui, Kazys Čebelis, žuvęs 1920 m. tarp Varėnos ir Marcinkonių, palaidotas prie Varėnos bažnyčios. Tad žuvusiems savanoriams paminklas Skriaudžiuose iškilo neatsitiktinai", – pasakojo ilgai Skriaudžiuose gyvenęs žinomas kalendorių kolekcininkas Pijus Brazaukas

Sovietai griežtai baudė

Jis atkreipė dėmesį, kad 1940 m., kai sovietai pirmą kartą okupavo Lietuvą, įvairios šventės Skriaužiuose prie paminklo buvo uždraustos, tačiau 1941 m. vasario 16-ąją prie paminklo suplevėsavo trispalvė. Tas, kas ją iškėlė, – labai rizikavo.

"Prasidėjus karui, vokiečiai nedraudė kelti trispalvės prie paminklo. Vietos gyventojai tai darė, dėjo vainikus prie paminklo ir prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Daugiausia rizikuodavo tai darydama Klementina Juozaitytė, gyvenusi paminklo kaimynystėje. 1949 m. sausį ją, drauge su kaimyne Liucija Pliskaite, sovietai suėmė ir ilgam išsiuntė į Magadano lagerius. Už tą patį – už vainiko padėjimą vasario 16-osios naktį prie paminklo – į sovietinį lagerį pateko broliai Ulevičiai", – vardijo P.Brazauskas.

Niekada nepamiršo obelisko

1962 m. paminklas vis dar stovėjo, nors jau buvo smarkiai aptrupėjęs. Vieną dieną apylinkės ir kolūkio pirmininkai bei komunistų partinės organizacijos sekretorius, gavę nurodymą iš Kazlų Rūdos komunistų partijos komiteto, turėjo nuversti paminklą. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Vietinis traktorininkas B.Garkauskas atsisakė vykdyti tokią užduotį. Tada buvo atvežtas traktorininkas iš Dambravos melioracijos valdybos. Stebėti griovimo darbų susirinko daugybė vaikų, bet jie buvo išvaikyti. Suaugusieji nesikišo – bijojo represijų – verkė, stebėdami, kaip virsta paminklo viršūnėje buvęs kryžius.

Skriaudžių žmonės niekada nepamiršo nuversto ir giliai užkasto obelisko. Kai atėjo perestroikos metai, 1987 m. susibūrė iniciatyvinė paminklo atstatymo grupė.

Kas surado paminklą

Kai 1988 m. vasario 15-ąją "Dainavos" kolūkio pirmininkui rajoninė valdžia liepė pasirūpinti, kad Skriaudžiuose nebūtų iškelta trispalvė, kolūkio vairuotojų – mechanizatorių pasitarime Albinas Čebelis (jo dėdės pavardė įrašyta paminklo lentoje), Juozas Baltrušis ir kiti pradėjo reikalauti atstatyti nuverstą Nepriklausomybės paminklą.

Juk to paminklo nepajėgė nė galingiausi traktoriai nugriauti. Tik Didžiojo Kunigaikščio ranką nulaužė.

Vyrai pradėjo ieškoti užkasto obelisko vietos. Pirmieji rugsėjo 9-ąją paieškos ėmėsi Leonas Karčiauskas ir Rimas Degutis. "Paminklo paieškoje dalyvavau ir aš. Ieškojome obelisko, smeigdami į žemę smaigus. Pirmiausiai pavyko aptikti jo viršūnę, pamato gabalus. Aš su sūnumi radau didžiąją paminklo dalį – obeliską. Dabar jis, samanomis apžėlęs, ilsisi už naujai pastatyto paminklo. Surastą obeliską rugsėjo 17-ąją atkasė Zigmas Krušinskas", – pasakojo buvęs Skriaudžių kultūros namų direktorius Liudvikas Spūdys.

Toks tvirtas kaip Perlojoje

Kadangi atkastas obeliskas buvo labai apgadintas, apiręs, buvo nutarta pastatyti naują. "Atsimenu, kasant duobę pamatams, sustodavo pro šalį važiavusios mašinos. Vairuotojai klausdavo, ką čia darome. Paskui ne vienas iš jų atvežė žvyro, smėlio, akmenų… Tada daug vienybės, supratingumo buvo tautoje", – prisiminė vienas iš obelisko Skriaudžiuose atstatymo iniciatorių, buvęs "Dainavos" kolūkio pirmininkas Algimantas Sinkevičius.

Jis juokauja, kad pastatė tokį tvirtą paminklą, kad joks tankas jo neišverstų.

"Statydami obeliską, panaudojome ir geležinkelio bėgius, ir metalines sijas, ir kitas tvirtinančias obelisko konstrukciją medžiagas. Žodžiu, pastatėme gelžbetoninį paminklą. Tokį tvirtą, koks stovi Perlojoje Vytautui Didžiajam. Juk to paminklo nepajėgė nė galingiausi traktoriai nugriauti. Tik Didžiojo Kunigaikščio ranką nulaužė", – sakė A.Sinkevičius.

Iškėlė trispalvę

Pasak L.Spūdžio, teko daug žmonių aplankyti, siekiant sužinoti, kur galėtų būti paminklinė lenta nuo obelisko, bet taip ir nesužinota. Paminklas, sutelkus vietines pajėgas, buvo pastatytas per dvi savaites. Dar tris dienas buvo tvarkoma jo aplinka.

Kadangi jau buvo 1988 m. spalio pabaiga, paminklo apdailos darbai buvo atidėti pavasariui, tačiau pirmosios gėlės prie obelisko atsirado visų Šventųjų dieną. Netrūko gėlių prie obelisko ir žiemą, o 1989 m. vasario 16-ąją prie paminklo buvo iškelta ir trispalvė. Jos iškėlimas virto didžiule švente Skriaudžiuose, o balandį prasidėjo baigiamieji darbai.

Buvo įrengti laiptai iš B.Lapinsko žiemą nušlifuotų granito plokščių. Obelisko pamate buvo įmūrytas butelis – tai A.Sinkevičiaus idėja – su paminklo nuotraukomis ir laišku ateities kartoms. Laišką sukūrė minėtas A.Sinkevičius kartu su buvusiu kolūkio ekonomistu P.Brazausku, kuris vėliau Skriaudžiuose įkūrė įdomų ir išgarsėjusį ne tik Lietuvoje Skriaudžių kalendorių muziejų.

Gerbti atminimą

Paminklas buvo pašventintas 1989 m. gegužės 7-ąją – per Motinos dieną. Jį pašventino kunigas Vincas Čėsna, o susirinkusieji į šventę bučiavo obeliską, tarsi prisiekdami jo niekada neišduoti, gerbti atminimą tų, kurie žuvo už Tėvynę ar buvo sovietų represuoti po karo. O tokių Skriaudžių apylinkėje – daugybė. Štai į Sibirą buvo ištremta 140 šios vietovės gyventojų, į kalėjimus sugrūsta 72, o pasipriešinimo okupantams kovose žuvo 32 partizanai, tarp jų trys broliai Stačiokai, trys broliai Kazakevičiai, du broliai Bacevičiai. Žuvusiųjų artimieji buvo ištremti į Sibirą. Nuo stribų rankos žuvo septyni nekalti Skriaudžių gyventojai, sudegintos keturios sodybos.

Atstatytas obelisko formos Nepriklausomybės paminklas tapo visų renginių, kuriuose pagerbiami žuvusieji dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, centrine vieta. Tokių renginių organizatoriai nuo paminklo atstatymo pradžios buvo Skriaudžių šauliai, kuriems talkina garsusis Skriaudžių kanklininkų ansamblis – seniausias saviveiklinis kolektyvas Lietuvoje, kitąmet pažymėsiantis savo gyvavimo 115-ąją sukaktį. Šiemet Vasario 16-oji prie atstatyto obelisko bus paminėta jau 31 kartą.