– Sakykite, kokių šiais laikais kaimynų pasitaiko?

– Kaip pasiseks. Jei šnekame apie kaimynus, kuriuos vadiname perliukais, dažniausiai jų sutiksime senos statybos namuose. Naujos statybos namuose tokių kaimynų jau mažiau.

– Papasakokite apie vadinamuosius kaimynus perliukus. Kokių kyla situacijų, kaip kaimynai kenkia?

– Dažniausiai, jei butą ar namo dalį valdo bendraturčiai, būna, kad vienas kitam kenkia, jei vienas nori parduoti, o kitas vis dar nori gyventi. Pavyzdžiui, sako „čia negalima vaikščioti“ ar „aš tikrai niekam neleisiu būti šiame kambaryje“, nors teisiškai jie tą privalo leisti naujam savininkui. Pirkėjai, kai perka turtą, kurio naudojimosi tvarka nustatyta, viską žino aiškiai, o kartais būna, kad naudojimosi tvarka nėra nustatyta, tada tas žmogus, kuris gyvena bute ar name, nustato savo sąlygas, nes jis ten apsigyveno pirmas.

Ypač jei pamato žmones su vaikais, atkalbinėja dar labiau.

– Turite omenyje, ateina žmogus apžiūrėti butą, o kiti gyventojai sako, kad neleis eiti į vieną ar kitą kambarį?

– Taip. Būna tokių atvejų. Arba, jeigu tai yra namas, neleidžia per sklypo dalį vaikščioti, todėl, kad tai yra būtent jo sklypo dalis.

– Kokių dar neįtikėtinų situacijų pasitaikė jūsų darbo praktikoje?

– Yra pasitaikiusi ne viena situacija, kai smalsūs kaimynai senos statybos namuose išeina pasikalbėti su naujais pirkėjais ir pradeda jiems aiškinti namo taisykles, pavyzdžiui, „šioje vietoje aš auginu gėles ir čia bus tik mano gėlės“ arba „mes nemėgstame triukšmautojų ir nuo 16 val. muzikos garsiai tikrai neklausysite“. Ypač jei pamato žmones su vaikais, atkalbinėja dar labiau.

– O ar yra buvę, kad kaimynai tikrai atbaidytų potencialų pirkėją?

– Taip, yra ir ne vieną kartą. Pirkėjas supranta, kad jei daugiabutyje ar gyvenamajame name yra konfliktuoti linkęs žmogus, neapsimoka pirkti tokio turto, nes ta problema tiesiog pereis jam.

– Kaip manote, kodėl žmonės taip elgiasi, kodėl reikia gąsdinti?

– Tai jau pačių žmonių asmeninės bėdos. Pasitaiko net atvejų, kai žmonės įsigyja turtą ir vėliau turi klausyti į radiatorius daužomų šaukštų ar per orlaides sklindančių garsų tik todėl, kad siekiama pakenkti kaimynui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką tuomet reikėtų daryti?

– Vieno sprendimo nėra, tačiau tada reikia pasitelkti teisėsaugą ir fiksuoti tokius dalykus, nes ir tą kenkimą reikia įrodyti. Taigi reikia fiksuoti su policijos pagalba.

– Kaip dažnai pastebite tokių piktybiškų kaimynų?

– Labai retai. Tačiau tie atvejai yra labai nemalonūs. Man, kaip NT brokeriui, tai kenkia darbui, aš negaliu parduoti turto.

– Ką jūs darote, kai apžiūriu metu matote, kad prisistato kaimynai ir pradeda nurodinėti taisykles?

– Aš niekada nesiveliu į konfliktus, leidžiu kaimynams pasisakyti, o tada su klientais šnekuosi atvirai ir nebijau pasakyti apie esamą situaciją. Dažniausiai blogų situacijų kyla tarp bendraturčių.

– Patikslinkite, dažniausiai bendraturčiai būna, pavyzdžiui, dviejų aukštų name, kai vienas aukštas priklauso vienam asmeniui, o kitas – kitam? Turbūt daugiabučiuose tai pasitaiko retai?

– Daugiabučiuose taip pat pasitaiko. Tokių perliukų labai lengva rasti viešuosiuose aukcionuose, nes, pavyzdžiui, būna parduodamas vienas kambarys trijų kambarių bute. Tad palinkėčiau bendraturčiams susitarti dėl savo bendrai valdomo turto ir nekelti komplikacijų, jei vienas iš jų nusprendė parduoti.