- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienio rytą Lietuva neteko garsaus rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos gydytojo, plastinės chirurgijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Kęstučio Vitkaus. Kalbėdama apie tėtį, anapilin iškeliavusio mikrochirurgo dukra Vita Degutienė negaili jautrių žodžių. Moteris atvira – ją su tėčiu siejo ypatingas ryšys.
„Mums buvo visiškai netikėta žinia. Labai skaudu“, – apie netektį žodžius rinko V. Degutienė.
K. Vitkus pastaruoju metu laiką leido Birštone – čia jis stiprino sveikatą po operacijos. „Prieš mėnesį operavo, jam buvo stuburo išvarža. Labai sėkmingai pavyko operacija. Jis tikrai atsistojo ant kojų. Buvo dabar kaip tik sanatorijoje, rytoj iš ryto mes jį turėjome parsivežti namo. Ir štai šiandien jis netikėtai sukniubo“, – kalbėjo žinomo mikrochirurgo dukra.
Turėjo daug planų
Mums buvo visiškai netikėta žinia. Labai skaudu...
„Visa reabilitacija praėjo, ir tikrai taip viskas sekėsi gerai... Ir milijonai planų: grįžti ir į darbus, ir į sodybą. Kažkaip labai netikėtai mums šita nelaimė įvyko“, – apie skaudžią netektį kalbėjo V. Degutienė.
Paklausta, koks tėčio atminimas išliks dukros širdyje, moteris tvirtino, kad su tėčiu ją siejo nepaprastas ryšys. „Aš buvau tėčio dukra... Buvo mano pats stipriausias ryšys su tėčiu. Nepaprastai nuostabus žmogus, pozityvus, kuris nepaprastai mylėjo gyvenimą. Jis kiekvieną dieną man atsiųsdavo tai nufilmuotą paukščiuką, tai gėlytę. Jis buvo labai pastabus gyvenimo grožiui. Nepaprastai pozityvus žmogus, kuris padėjo daugeliui žmonių.“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo K. Vitkaus dukra.
V. Degutienė teigė, kad informacija apie K. Vitkaus laidotuves bus išplatinta artimiausiu metu. „Visa tai padarysime, nes tai greičiausiai bus tik kitą savaitę. Kadangi mirtis netikėta, mes norime sužinoti priežastį, ar tai infarktas, ar trombas“, – kalbėjo pašnekovė.
Kęstutis Vitkus. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
Primename, jog žinia apie mikrochirurgo K. Vitkaus mirtį medicinos pasaulį sukrėtė pirmadienio rytą. „Mūsų širdys verkia iš sielvarto praradus tave, mylimas Tėveli, broli, seneli, dėde. Tu išėjai, bet mūsų mintyse ir širdyse gyvensi amžinai. Ilsėkis ramybėje“, – rašoma šeimos pranešime.
Jis kiekvieną dieną man atsiųsdavo tai nufilmuotą paukščiuką, tai gėlytę. Jis buvo labai pastabus gyvenimo grožiui.
Profesorius mirė netikėtai, sustojus širdžiai. Iki pat paskutinių dienų jis buvo aktyvus – dirbo, dėstė universitete. Profesorius K. Vitkus buvo vienas garsiausių šalies mikrochirurgų, o per savo karjerą atliko tūkstančius operacijų. Jis laikomas plastinės chirurgijos pradininku Lietuvoje.
K Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas Mečislovas Vitkus. 1976 m. K. Vitkus baigė medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o profesoriaus laipsnį įgijo 1990 metais. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose profesorius K. Vitkus dirbo nuo 1982 m., o 2013-2019 m. buvo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas. 1988-1989 m. profesorius dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, „Trail Balizers“ komandoje, 1992-1993 m. periodu – JAV Pietų Ilijonaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. 2004 metais profesorius K. Vitkus įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinic“, kurioje iki šių dienų dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
Kęstutis Vitkus. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
Per savo gydytojo ir dėstytojo karjerą profesorius K. Vitkus stažavosi Maskvos ir Sankt Peterburgo klinikose, tobulinosi Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Suomijoje. Profesorius nuo 1985 m. iki pat šių dienų dirbo Vilniaus universitete: dėstė studentams, vedė gydytojų tobulinimo kursus. Jis taip pat yra dėstęs Čikagos, Majamio, Portlando, Sietlo ir San Francisko klinikose.
Profesorius K. Vitkus buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos įkūrėjas ir narys bei pirmasis jos prezidentas, Tarptautinės chirurgijos draugijos narys, „World Society of Reconstructive Microsurgery“ narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lituanica“, „International College of Surgeons“ narys, žurnalų „Acta Medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“ ir „Medicina“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas.
Už aktyvią profesinę veiklą profesorius K. Vitkus yra pelnęs daugybę apdovanojimų: Nacionalinę premiją už Rekonstrukcinės ir plastinės tarnybos sukūrimą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigždę, Lietuvos biatlono federacijos medalį „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės sporto garbės kryžių „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Vilniaus miesto savivaldybės I laipsnio apdovanojimą „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...