Jūra lobių lengvai neatiduoda

Po didesnių audrų nuo uosto molų iki Girulių randama senovinių laivų liekanų.

Povandeninės archeologijos tyrinėtojų ir mėgėjų dėmesį atkreipė prie šiaurinio molo ties pasieniečių bokštu plūduriuojantis storas rąstas.

Mėgėjai, turintys reikalų su juodąja archeologija, bandė įpiršti mintį, kad tai nepaprastai vertingos XVII amžiaus burlaivio liekanos.

Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus, kurio „arkliukas“- povandeninė archeologija, teigė, radinį apžiūrėjus jam susidarė įspūdis, kad jo amžius galėtų siekti XIX a. pradžią. Konkretesnis laikotarpis paaiškėtų atlikus ekspertizę.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad, jei pavyktų, radinį reikėtų iškelti ir nugabenti į Mažosios Lietuvos arba Jūrų muziejų. Radinį reikėtų konservuoti arba skandinti Lietuvos jūrų muziejaus tvirtovės kanale, kad nesudūlėtų. Pastarasis saugojimo būdas kainuotų pigiau.

Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romualdas Adomavičius teigė, kad po didesnių audrų pajūryje nuolat randama senovinių XII-XIX a. laivų įvairių liekanų. Jas dažnai surenka juodosios archeologijos mėgėjai.

Didžiausio radinio tikėtasi 1995 metais, kai bangos atrideno kokių 15 metrų pločio ir 7 metrų ilgio medinio laivo borto gabalą. Neradus būdų kaip ištraukti, jūra jį pasiglemžė atgal. Bene vertingiausias buvo pajūryje aptiktas senovinių vario indų radinys. Deja, jis pateko į privačių kolekcionierių rankas.