Tremtiniai net baisiausiame sapne nesapnavo dabartinio Lietuvos susiskaldymo, minint tremčių metines sako tremtyje gimęs parlamentaras Julius Sabatauskas.

„Iš vaikystės tremtyje ryškiausiai prisimenu baltąsias naktis ir didžiulių uodų debesis, tremtinių bendruomenės vieningumą. Buvo dalinamasi ir duonos kriaukšle, ir pieno lašu, ir knyga. Ir net baisiausiame sapne nesapnavo dabartinio Lietuvos susiskaldymo“, - iškilmingame minėjime Seime sakė J.Sabatauskas.

Jis prisiminė, jog ir iš tremties sugrįžę į Lietuvą jie nesijautė čia saugūs.

„Sugrįžus į tėvynę, nusišluostę džiaugsmo ašaras, supratome, kad esame kitokie, čia mūsų niekas nelaukė. Be teisės grįžti į tėviškę, įgyti tam tikras profesijas, negalėjome vykti į užsienio šalis, mūsų gyvenimai buvo tarsi paženklinti nematomu vandens ženklu “tremtiniai", - kalbėjo parlamentaras.

„Grįžusiems iš tremties tremtiniams sunku buvo atsikratyti nesaugumo jausmo, baimės, svetimumo savo tėvynėje. Deja, ir šiandien savo valstybėje daugelis jaučiasi taip pat, net renkasi savanorišką tremtį ir kažin ar galvoja grįžti į Lietuvą“, - sakė Seimo narys.

Taip pat jis siūlė šiuo metu neužmiršti iš tremties taip ir negrįžusių tautiečių, bendrauti su jais, jų vaikais, kurių kai kurie jau nebemoka ir lietuvių kalbos, tačiau domisi Lietuva, jos istorija, savo kilme.

„Siūlau ištiesti draugišką ranką iš tremties taip ir nesugrįžusiems tautiečiams, jų vaikams ir vaikaičiams. Man teko lankytis Kazachstane kur gyvena apie 7 tūkst. lietuvių, kuriuos į šią šalį atvedė labai skirtingi likimai. Tai ir senieji lietuviai - Stalino laikų represijų aukos, ir sovietinių laikų jaunuoliai, susivilioję didesniu uždarbiu gigantiškose statybose ar darbu plėšiniuose. Kiti čia liko po karinės tarnybos Centrinėje Azijoje ar po karo Afganistane. Nemažai mišrių šeimų. Daugelis tremtinių jau grįžo į Lietuvą. Dalis čia likusiųjų, ypač jų vaikai, jau nekalba lietuviškai, tačiau gyvai domisi Lietuva, didžiuojasi savo kilme ir saugo savo tapatybę. Tai labai svarbu“, - kalbėjo Seimo narys.

Baigdamas savo kalbą J.Sabatauskas kvietė galvoti apie Lietuvos ateitį ir jos kūrimui atiduoti visas jėgas.

„Nebereikia partijoms politizuoti ar savintis tremtinių likimo ir istorijos. Kartu ieškokime būdų, kad Lietuva taptų jaukiais namais visiems čia gyvenantiems, o visi ją palikę žinotų, kad yra čia laukiami ir reikalingi“, - sakė Seimo narys.

Per iškilmingą Seimo posėdį kalbėdamas Vilniaus jėzuitų gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas Faustas Meškuotis pabrėžė, kad lietuvių tauta įrodė siekianti laisvės, ir dabartinės kartos žmonės yra atsakingi už ją.„Sakoma, kad blogai dabar, bet ar mes ne ta pati lietuvių tauta, kuri per pastaruosius 200 metų nuo Tado Kosciuškos sukilimo kas 30 metų įrodėme, kad trokštame būti laisva, gyva tauta? Taip, esame atsakingi už laisvę“, - sakė pedagogas.Jis teigė per pamoką savo mokinių paklausęs, kiek jų artimųjų, senelių, prosenelių buvo ištremta, ir daugiau kaip pusė klasės pakelė rankas.

„Kartu suvokiame, kad esame tremčių dalis“, - tvirtino F.Meškuotis.Minint tremties metines jis taip pat ragino neprisirišti prie sielvarto, išmokti atleisti - „kad iš istorijos nedingtų gyvenimo žinia“.

Per pirmąją sovietų okupaciją 1940-1941 metais buvo įkalinta, nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų, o sovietų teroras didžiausią mastą pasiekė prieš pat karą su nacistine Vokietija 1941-ųjų birželį.1944 metais sovietams grįžus į Lietuvą, per dešimtmetį buvo suimta ir įkalinta beveik 200 tūkst., ištremta daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.